Atvėsus orams automobilio kieme nebešildau dešimt minučių: užvedu variklį, palaukiu maždaug 30–60 sekundžių ir ramiai pajudu. Techniškai tvarkingam šiuolaikiniam automobiliui tiek laiko paprastai pakanka, o darbinę temperatūrą variklis pasiekia jau važiuodamas.
Ilgai stovėti su užvestu varikliu nėra prasmės. JAV Energetikos departamentas nurodo, kad dauguma gamintojų šaltu oru rekomenduoja pradėti važiuoti švelniai maždaug po 30 sekundžių. Važiuojant variklis sušyla greičiau nei stovint vietoje, tad ir salonas anksčiau pradeda šilti.
Lietuvoje spalio rytai darosi vis vėsesni, todėl šis įprotis ypač praverčia. Tačiau prieš išvažiuodamas visada įsitikinu, kad langai švarūs, neužšalę ir kelią matau gerai.
Kodėl nebešildau variklio ilgai stovėdamas kieme?
Anksčiau buvo įprasta užvesti automobilį ir laukti, kol temperatūros rodyklė pradės kilti. Dalis vairuotojų taip daro ir dabar, ypač tie, kurie vairuoja dyzelinius automobilius. Vis dėlto šiuolaikiniai varikliai su elektroniniu degalų įpurškimu pritaikyti dirbti ir esant žemai temperatūrai. Jų nereikia ilgai laikyti tuščiąja eiga vien dėl apšilimo.
Man labiausiai įsiminė „Volvo“ rekomendacija: variklio nereikia šildyti tuščiąja eiga iki darbinės temperatūros, geriau kuo greičiau pradėti važiuoti su nedidele apkrova. Panašiai nurodo ir „Hyundai“ savo 2026 metų automobilio naudojimo instrukcijoje. Joje patariama palaukti, kol variklis pradės veikti įprastomis tuščiosios eigos apsukomis, tada pajudėti ir vengti staigaus greitėjimo.
Po minutės variklis dar nėra visiškai įšilęs, ir tai svarbu suprasti. Alyva, aušinimo skystis ir kiti mazgai iki įprastos darbinės temperatūros šyla ilgiau, todėl pradėjęs važiuoti akseleratoriaus iškart nespaudžiu iki dugno.
Kaip elgiuosi kiekvieną šaltą rytą?
Man pasiteisino paprasta tvarka. Neskubu, bet ir nestoviu kieme laukdamas, kol salone pasidarys šilta. Pasiruošiu automobilį, užvedu variklį ir pajudu, kai galiu saugiai važiuoti.
- Prieš užvesdamas apžiūriu langus ir veidrodėlius. Jei reikia, nuvalau rasą, ledą arba sniegą.
- Užvedu variklį ir leidžiu jam trumpai padirbėti, paprastai apie 30–60 sekundžių. Per tą laiką prisisegu saugos diržą ir pasižiūriu į prietaisų skydelį.
- Jei po užvedimo variklio apsukos padidėjusios, palaukiu, kol sumažės iki įprastų tuščiosios eigos apsukų.
- Pradedu važiuoti švelniai. Kol variklis įšyla, vengiu staigaus greitėjimo, didelių apsukų ir stiprios apkrovos.
- Važiuodamas stebiu temperatūros rodmenis ir automobilio veikimą. Jei atsiranda įspėjimas ar neįprastas garsas, jo neignoruoju.
Dar vienas dalykas, kurio vengiu, – šalto variklio gazavimas stovint vietoje. Taip variklis tik papildomai apkraunamas, nors automobilis niekur nejuda. Gerokai maloniau išvažiuoti neskubant ir pirmąją kelionės dalį įveikti tolygiai.
Ar taip tikrai sunaudoju mažiau degalų?
Varikliui veikiant tuščiąja eiga degalai deginami, nors automobilis stovi. Atsisakęs ilgo šildymo išvengiu bereikalingų sąnaudų. Tikslios sutaupomos sumos neskaičiuoju, nes ji priklauso nuo variklio, lauko temperatūros, įrangos ir to, kaip dažnai važiuojama.
Pastebėjau ir tai, kad laukti, kol salonas visiškai sušils, nėra prasmės. Kai automobilis pajuda ir variklis gauna nedidelę apkrovą, šildymo sistema paprastai pradeda tiekti šiltesnį orą greičiau. Žinoma, dyzelinio automobilio salonas gali šilti kitaip nei benzininio, o automobiliuose su papildomu elektriniu šildytuvu šiluma gali atsirasti dar neužšilus varikliui.
Jei kasdien tenka važiuoti labai trumpą atstumą, stengiuosi nepamiršti ir kitos problemos: per trumpose kelionėse variklis gali nespėti pasiekti darbinės temperatūros. Tada svarbu laikytis gamintojo priežiūros rekomendacijų, ypač jei automobilis dyzelinis ir turi kietųjų dalelių filtrą.
Kada nelaukiu net minutės arba laukiu ilgiau?
Mano taisyklė paprasta: jei langai aprasoję ar apšalę, pirmiausia pasirūpinu matomumu. Įjungiu priekinio stiklo rasojimo šalinimą, prireikus – galinio stiklo šildymą, o ledą pašalinu grandikliu. Kol nematau kelio ir aplinkos, niekur nevažiuoju, net jei variklis jau pasiruošęs darbui.
Vienos minutės taisyklės nesivadovauju aklai, kai lauke labai šalta, variklis veikia neįprastai arba konkretaus automobilio instrukcijoje nurodyta kitokia paleidimo tvarka. Senesniems automobiliams, ypač turintiems karbiuratorių, gali reikėti kitokio pasiruošimo.
Variklio niekada nešildau uždarame garaže. Išmetamosios dujos gali sukelti pavojingą apsinuodijimą anglies monoksidu, todėl automobilį užvedu tik saugioje, tinkamai vėdinamoje vietoje.
Šaltą rytą man pakanka trumpo pasiruošimo ir ramaus važiavimo. Dešimt minučių stovėti kieme dėl variklio šildymo nebereikia, o geras matomumas ir konkretaus automobilio gamintojo nurodymai visada svarbesni už laikrodį.