Seimo nario M. Majausko „čekučių” byla: tarp parlamentinės veiklos ir asmeninių išlaidų
Seimo narys Mykolas Majauskas stojo prieš teismą dėl vadinamosios „čekučių” bylos, kurioje jis kaltinamas neteisėtu valstybės lėšų naudojimu. Prokuratūra teigia, kad Majauskas, būdamas Seimo nariu, pateikė neteisingus duomenis apie savo išlaidas, siekdamas gauti kompensacijas už tariamai patirtas išlaidas.
Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleista, kad Majauskas pateikė kvitus už įvairias prekes ir paslaugas, kurios, kaip įtariama, nebuvo susijusios su jo parlamentine veikla. Tarp pateiktų kvitų buvo ir tokių, kurie, kaip teigia prokuratūra, buvo suklastoti arba neatitiko tikrovės.
Ginčytinų išlaidų pobūdis
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimo duomenimis, M. Majauskas 2020-2022 metais pateikė daugiau nei 50 ginčytinų kvitų, kurių bendra suma viršija 15 tūkst. eurų. Tarp abejotinų išlaidų minimos prabangių restoranų sąskaitos, kurios buvo pateiktos kaip „darbiniai pietūs su rinkėjais”, nors liudininkai teigia, kad susitikimuose dalyvavo tik artimi politiko draugai.
Taip pat kyla klausimų dėl kelių transporto išlaidų, kai parlamentaras deklaravo keliones į regionus, tačiau, anot prokurorų, tuo metu dalyvavo privačiuose renginiuose, nesusijusiuose su Seimo nario pareigomis. Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į kanceliarinių prekių įsigijimą už neįprastai dideles sumas.
Teisinis gynimas
Majauskas savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad visi pateikti kvitai buvo susiję su jo darbu Seime. Jis tvirtina, kad kaltinimai yra nepagrįsti ir siekia pakenkti jo reputacijai.
„Mano, kaip Seimo nario, veikla apima platų spektrą susitikimų ir renginių. Visi deklaruoti susitikimai buvo skirti diskutuoti apie ekonomikos, finansų ir socialinės politikos klausimus, kurie tiesiogiai susiję su mano darbu Seimo Biudžeto ir finansų komitete”, – teismo posėdžio metu teigė M. Majauskas.
Jo gynybos strategiją stiprina ir tai, kad Seimo kanceliarija anksčiau patvirtino visas ginčijamas išlaidas, o tai, anot politiko advokato Gintaro Černiausko, rodo, kad išlaidos atitiko nustatytus reikalavimus.
Panašūs precedentai
Verta paminėti, kad tai nėra pirmas kartas, kai Lietuvos politikai susiduria su panašiais kaltinimais. 2018 metais Seimo narys Artūras Skardžius taip pat buvo įtariamas netinkamu parlamentinių lėšų naudojimu, tačiau vėliau tyrimas buvo nutrauktas dėl įrodymų trūkumo.
2019 metais Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu nustatė, kad parlamentinių lėšų naudojimo kontrolės sistema turi rimtų spragų. Po šio audito buvo sugriežtinta išlaidų deklaravimo tvarka, tačiau, kaip rodo dabartinė situacija, problemos išlieka.
Teismo posėdžiai šioje byloje tęsiasi, o galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Jei Majauskas bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti bauda arba net laisvės atėmimas. Ši byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes ji atskleidžia galimus piktnaudžiavimo atvejus valstybės lėšomis.
Skaidrumo kaina politikoje
„Čekučių byla” tapo savotišku lakmuso popierėliu, atskleidžiančiu ne tik konkrečių politikų elgesį, bet ir sisteminę problemą. Seimo narių išlaidų kompensavimo mechanizmas, sukurtas užtikrinti efektyvų parlamentarų darbą, kartais tampa piktnaudžiavimo objektu.
Šiandien, kai visuomenės pasitikėjimas politikais ir taip yra itin žemas, tokie atvejai dar labiau gilina atotrūkį tarp rinkėjų ir jų išrinktų atstovų. Nepriklausomai nuo to, kuo baigsis M. Majausko byla, ji jau tapo rimtu signalu peržiūrėti parlamentinių lėšų skyrimo ir kontrolės sistemą, užtikrinant, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami išimtinai visuomenės, o ne asmeniniams interesams tenkinti.