Seimo narys Andrius Martinaitis, apsigyvenęs Seimo viešbutyje, susidūrė su viešosios nuomonės spaudimu dėl savo gyvenamosios vietos pasirinkimo. Nors jis teigia, kad jo žmonos turimas butas yra jos asmeninė nuosavybė, įsigyta dar prieš jų santuoką, ir todėl jis neturi teisės į šią nuosavybę, vis dėlto svarsto galimybę išsikraustyti iš Seimo viešbučio. Martinaitis pabrėžia, kad jo sprendimas apsigyventi Seimo viešbutyje buvo priimtas dėl patogumo, nes tai leidžia jam daugiau laiko skirti darbui Seime, tačiau jis nori išvengti bet kokių nesusipratimų ar įtarimų dėl gyvenamosios vietos.
Šis atvejis atkreipė dėmesį į platesnę diskusiją apie Seimo narių gyvenamąsias vietas ir jų naudojimąsi valstybės teikiamomis privilegijomis. Viešbučio kambariai Seimo nariams yra skirti tam, kad jie galėtų patogiai dirbti ir gyventi Vilniuje, tačiau kai kurie kritikai teigia, kad šios privilegijos kartais gali būti naudojamos netinkamai. Martinaičio atvejis skatina diskusijas apie tai, kaip geriausiai užtikrinti skaidrumą ir sąžiningumą naudojantis valstybės teikiamomis galimybėmis.
Be to, šis atvejis atspindi platesnę tendenciją, kai politikai vis dažniau susiduria su visuomenės spaudimu dėl savo asmeninio gyvenimo ir turto valdymo. Visuomenė tikisi, kad politikai elgsis skaidriai ir atsakingai, o bet kokie nesusipratimai gali greitai tapti viešosios diskusijos objektu. Martinaitis, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, siekia išvengti bet kokių galimų etikos klausimų ir svarsto galimybę persikelti į kitą gyvenamąją vietą, kad išlaikytų visuomenės pasitikėjimą.