Skvernelis ragina permąstyti Neries įamžinimo projektą Vilniuje
Seimo narys Saulius Skvernelis išreiškė nuomonę dėl Neries upės įamžinimo Vilniuje, teigdamas, kad kultūros žmonėms vertinimo kriterijai turėtų būti kitokie. Jis pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti į kultūrinę ir istorinę reikšmę, o ne tik į ekonominius ar infrastruktūrinius aspektus.
„Mūsų sostinės identitetas neatsiejamas nuo Neries upės, kuri šimtmečiais formavo miesto veidą. Kultūriniai projektai negali būti vertinami tik pagal finansinę grąžą,” – teigė buvęs premjeras diskusijoje apie kultūrinių erdvių plėtrą Vilniuje.
Skvernelis mano, kad tokie projektai turėtų būti vertinami pagal jų indėlį į visuomenės kultūrinį gyvenimą ir jų gebėjimą praturtinti miesto identitetą. Jis taip pat pabrėžė, kad svarbu įtraukti įvairias visuomenės grupes į diskusijas apie tokius projektus, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į skirtingus požiūrius ir interesus.
Istorinis kontekstas
Neris – antra pagal ilgį Lietuvos upė (510 km), nuo seno turėjusi ypatingą reikšmę Vilniaus miestui. Istoriškai Neris buvo svarbus prekybos kelias, jungęs Vilnių su kitais miestais. Upė minima daugelyje lietuvių literatūros kūrinių, tarp jų – Maironio, Salomėjos Nėries ir kitų klasikų darbuose.
Vilniaus miesto savivaldybė 2022-2023 metais pradėjo svarstyti naujus projektus, susijusius su Neries krantinių atnaujinimu ir kultūrinių erdvių kūrimu. Vienas iš siūlomų projektų – naujas memorialas, skirtas įamžinti upės reikšmę miesto istorijoje.
Diskusijos apie projektą
Diskusijos dėl Neries įamžinimo projekto sukėlė prieštaringų nuomonių. Architektai ir urbanistai siūlo modernias erdves, kurios pritrauktų turistus ir atgaivintų pakrančių zonas, tuo tarpu istorikai ir kultūros paveldo specialistai pabrėžia autentiškumo išsaugojimo svarbą.
„Šiuolaikiniai projektai dažnai orientuojasi į greitą ekonominę naudą, pamiršdami giluminius kultūrinius sluoksnius,” – pažymėjo kultūros istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, palaikydamas Skvernelio poziciją.
Skvernelis ragina valdžios institucijas atidžiau įvertinti kultūros projektų svarbą ir jų poveikį visuomenei. Jis siūlo suburti platesnę ekspertų grupę, kuri įvertintų ne tik ekonominius, bet ir kultūrinius, istorinius bei socialinius projekto aspektus.
Upė, tekanti per mūsų atmintį
Neries įamžinimo projektas – tai ne tik architektūrinis sprendimas, bet ir galimybė permąstyti santykį su gamta mieste. Kaip pažymi urbanistikos ekspertai, upės integravimas į miesto audinį gali sukurti naują kokybę miesto gyvenime, jei tai daroma pagarbiai ir apgalvotai.
Skvernelio iškelti klausimai atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur miestai vis dažniau atsigręžia į savo upes ne kaip į infrastruktūros objektus, o kaip į kultūrinio ir ekologinio atgimimo šaltinius. Budapeštas, Praha, Paryžius – šie miestai jau įrodė, kad upė gali tapti kultūrinio gyvenimo ašimi.
Galbūt laikas ir Vilniui naujai pažvelgti į Nerį – ne kaip į kliūtį ar tiesiog vandens telkinį, bet kaip į gyvą istorijos liudininkę, kuri ir toliau formuoja mūsų kolektyvinę atmintį. Tik tada, kai suprasime upės reikšmę mūsų tapatybei, galėsime sukurti projektą, vertą būti vadinamu įamžinimu.