Rusijos sukelti navigacijos trikdžiai – ilgalaikė grėsmė regionui
Buvęs premjeras ir dabartinis Seimo narys Saulius Skvernelis teigia, kad navigacijos trikdžiai, kuriuos patiria Lietuva, tęsis tol, kol Rusija nebaigs karo Ukrainoje. Pasak jo, šie trikdžiai yra tiesiogiai susiję su Rusijos veiksmais regione. Skvernelis pabrėžė, kad Lietuva ir toliau susidurs su šiais iššūkiais, kol nebus pasiektas taikus sprendimas.
„Tai nėra atsitiktiniai techniniai sutrikimai, o kryptinga Rusijos hibridinio karo dalis,” – pabrėžė Skvernelis diskusijoje apie regiono saugumą.
Navigacijos trikdžiai, ypač GPS signalų blokavimas ir klaidinimas (angl. jamming ir spoofing), pastaruoju metu tapo itin aktualūs Baltijos regione. Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikėjas „Oro navigacija” jau anksčiau yra pranešęs apie padažnėjusius GPS signalų trikdžius, ypač ties Kaliningrado sritimi ir Baltarusijos pasieniu.
Poveikis civilinei aviacijai ir jūrų transportui
Skvernelis atkreipė dėmesį į tai, kad šie trikdžiai kelia grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumui. Navigacijos sistemų trikdžiai ypač pavojingi civilinei aviacijai – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai jau yra fiksavę atvejus, kai lėktuvai turėjo naudoti alternatyvias navigacijos sistemas.
Pasak Transporto saugos administracijos duomenų, vien 2023 metais Lietuvos oro erdvėje buvo užfiksuota virš 2000 GPS signalų trikdžių atvejų, kas yra beveik 300% daugiau nei 2022 metais.
Lietuvos jūrų laivynas taip pat patiria navigacijos problemas Baltijos jūroje, ypač netoli Kaliningrado srities. Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna neseniai patvirtino, kad laivams tenka naudoti tradicinius navigacijos metodus, kai GPS sistema tampa nepatikima.
Lietuvos ir NATO atsakas
Lietuvos valdžia deda pastangas, siekdama užtikrinti navigacijos saugumą ir ieško būdų, kaip sumažinti šių trikdžių poveikį. Krašto apsaugos ministerija kartu su NATO partneriais plėtoja elektroninės kovos pajėgumus, kurie padėtų identifikuoti ir neutralizuoti tokio pobūdžio grėsmes.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai Vilniuje vykusiame susitikime patvirtino, kad Aljansas rimtai vertina šiuos incidentus ir stiprina savo pajėgumus elektroninės kovos srityje.
„Turime pripažinti, kad elektroninė kova tapo viena iš pagrindinių šiuolaikinių konfliktų dimensijų,” – teigė Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jis patvirtino, kad Lietuva investuoja į modernias elektroninės kovos sistemas, kurios padėtų aptikti ir neutralizuoti signalų trikdžius.
Hibridinio karo fronte
Skvernelis ragina tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tokiems trikdžiams ir užtikrintas regiono stabilumas. Jis pabrėžia, kad navigacijos sistemų trikdymas yra tik viena iš daugelio Rusijos hibridinio karo priemonių, kurios apima ir kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas bei energetinį šantažą.
Ekspertai pastebi, kad Rusija naudoja šiuos metodus ne tik kariniais tikslais, bet ir siekdama destabilizuoti NATO rytinį flangą, sukelti nepasitikėjimą saugumo institucijomis ir testuoti Vakarų atsako galimybes.
Kaip pažymėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius, „navigacijos trikdžiai yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama sukurti ‘pilkąją zoną’ – erdvę, kurioje agresyvūs veiksmai vykdomi nesiekiant peržengti raudonųjų linijų, kurios sukeltų tiesioginį karinį atsaką”.
Navigacija rūke: ko tikėtis ateityje
Kol Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi, tikėtina, kad navigacijos trikdžiai išliks kasdienybe Baltijos regione. Lietuvos ir kitų NATO šalių specialistai intensyviai dirba ties atsparumo didinimu – nuo alternatyvių navigacijos sistemų diegimo iki visuomenės švietimo apie galimus trikdžius.
Navigacijos trikdžiai simbolizuoja platesnę problemą – technologinį pažeidžiamumą, su kuriuo susiduria šiuolaikinės visuomenės. Mūsų priklausomybė nuo GPS ir kitų navigacijos sistemų tapo akivaizdi tik tada, kai šios sistemos pradėjo „šlubuoti”. Galbūt tai primena mums seną išmintį – kartais verta nepamiršti ir tradicinių orientavimosi metodų, kompaso ir žvaigždžių, net ir skaitmeniniame amžiuje.
Kaip taikliai pastebėjo pats Skvernelis, „technologinės grėsmės reikalauja ne tik technologinių, bet ir politinių sprendimų”. Ir kol šie sprendimai nebus rasti, teks navigacijos rūke ieškoti patikimų orientyrų.