Trenerių situacija Lietuvoje kelia nerimą sporto bendruomenei
Lietuvoje sporto bendruomenė išreiškė susirūpinimą dėl trenerių ateities. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad trenerių darbo sąlygos ir atlyginimai nėra pakankamai geri, kad pritrauktų ir išlaikytų talentingus specialistus. Tai kelia nerimą ne tik treneriams, bet ir sportininkams bei jų tėvams, kurie nori užtikrinti kokybišką treniruočių procesą.
Remiantis Lietuvos sporto statistikos departamento duomenimis, vidutinis trenerio atlyginimas Lietuvoje siekia vos 900-1100 eurų „į rankas”, kas yra žymiai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Dauguma trenerių dirba be ilgalaikių kontraktų, dažnai neturi socialinių garantijų ir priversti dirbti keliose darbovietėse.
Lietuvos trenerių asociacijos prezidentas Gintaras Leonavičius neseniai pasisakė: „Turime daug talentingų trenerių, kurie dėl finansinių priežasčių palieka šią profesiją arba išvyksta dirbti į užsienį. Tai tiesiogiai atsiliepia mūsų sportininkų rezultatams ir sporto ateičiai Lietuvoje.”
Ypač sudėtinga situacija regionuose, kur trenerių atlyginimai dar mažesni, o infrastruktūra dažnai neatitinka šiuolaikinių standartų. Kauno rajono krepšinio treneris Tomas Rinkevičius pasidalino: „Dirbu su vaikais iš meilės sportui, bet kartais sunku išlaikyti motyvaciją, kai nematai perspektyvų.”
„Akli” premjera: naujas vėjas Lietuvos muzikos scenoje
Be to, neseniai įvyko muzikos grupės „Akli” premjera, kuri sulaukė didelio susidomėjimo. Grupė pristatė naują muzikinį kūrinį, kuris buvo šiltai sutiktas tiek gerbėjų, tiek muzikos kritikų. Šis įvykis parodė, kad Lietuvos muzikos scena yra gyvybinga ir nuolat besivystanti, o nauji talentai turi galimybę iškilti ir būti pastebėti.
Grupė „Akli”, susiformavusi Vilniuje 2021 metais, jau spėjo užsitarnauti alternatyviosios muzikos gerbėjų simpatijas savo eksperimentine muzika, jungiančia post-punk, elektronikos ir lietuviško folkloro elementus. Naujausias jų kūrinys „Nemiga” buvo pristatytas išskirtiniame koncerte Vilniaus menų fabrike „Loftas”, kur susirinko per 600 žiūrovų.
Muzikos kritikė Ieva Juodkaitė grupės stilių apibūdino kaip „drąsų ir autentišką bandymą praplėsti lietuviškos muzikos ribas”. Grupės nariai – Marius (vokalas, gitara), Eglė (sintezatoriai), Tadas (būgnai) ir Saulė (bosinė gitara) – visi turi klasikinį muzikinį išsilavinimą, tačiau nusprendė eksperimentuoti su neįprastais garsais ir tekstais.
„Nemigos” vaizdo klipas, sukurtas bendradarbiaujant su jaunais Lietuvos kino kūrėjais, per pirmąją savaitę sulaukė virš 50 tūkstančių peržiūrų „YouTube” platformoje, o tai rodo augantį susidomėjimą vietine alternatyviąja muzika.
Kontrastai mūsų kultūriniame peizaže
Šie du iš pirmo žvilgsnio nesusiję įvykiai – trenerių situacija ir muzikos grupės „Akli” sėkmė – iš tiesų atspindi platesnį Lietuvos kultūrinio ir sportinio gyvenimo paveikslą. Viena vertus, matome kūrybinį potencialą ir naujų talentų proveržį muzikos srityje, kur eksperimentavimas ir autentiškumas sulaukia pripažinimo. Kita vertus, susiduriame su sistemine problema sporto srityje, kur talentingi specialistai neturi tinkamų sąlygų realizuoti savo potencialo.
Abi šios istorijos kalba apie tai, kaip svarbu puoselėti talentus ir sudaryti jiems sąlygas augti. Jei norime matyti daugiau sėkmės istorijų tiek sporte, tiek mene, turime atkreipti dėmesį į tuos, kurie ugdo ateities žvaigždes – trenerius, mokytojus, mentorius. Jų darbo sąlygos ir įvertinimas yra ne tik jų asmeninio gyvenimo, bet ir visos šalies kultūrinio bei sportinio gyvenimo kokybės klausimas.