STT atmetė Gražulio skundą dėl apsimetėlio JAV pareigūno
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atmetė Seimo nario Petro Gražulio skundą dėl anonimo, kuris apsimetė JAV pareigūnu. Gražulis teigė, kad šis asmuo galėjo pažeisti įstatymus, tačiau STT nusprendė, kad nėra pagrindo pradėti tyrimą.
Anonimas, prisistatęs JAV teisėsaugos atstovu, susisiekė su Gražuliu ir pateikė tam tikrą informaciją, tačiau STT nemano, kad tai kelia grėsmę ar yra nusikalstama veikla. Gražulis išreiškė nusivylimą tokiu sprendimu ir teigė, kad tai gali būti politinis susidorojimas. Nepaisant to, STT laikosi savo sprendimo ir nemato reikalo imtis tolesnių veiksmų šiuo klausimu.
Incidento detalės
Kaip paaiškėjo iš papildomų šaltinių, incidentas įvyko praėjusių metų pabaigoje, kai Gražulis gavo elektroninį laišką nuo asmens, kuris prisistatė kaip JAV Federalinio tyrimų biuro (FBI) pareigūnas. Laiške buvo užsiminta apie tariamą tyrimą, susijusį su korupcija Lietuvoje, kuriame esą figūruoja ir paties Gražulio pavardė.
Seimo narys, gavęs šį laišką, kreipėsi į STT, įtardamas, kad tai gali būti bandymas jį šantažuoti arba kompromituoti. Gražulis savo skunde nurodė, kad apsimetėlis galėjo pažeisti net kelis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, įskaitant apsimetimą valstybės tarnautoju ir kišimąsi į politiko veiklą.
STT pozicija
STT, išnagrinėjusi Gražulio skundą, konstatavo, kad pateikta informacija yra nepakankamai konkreti, kad būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą. Tarnybos atstovai paaiškino, kad vien faktas, jog kažkas prisistatė užsienio pareigūnu, savaime nėra nusikaltimas, jei nebuvo bandoma išvilioti pinigų ar kitaip pakenkti.
„Mūsų vertinimu, nebuvo pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų įtarti nusikalstamos veikos požymius. Elektroninis laiškas, nors ir buvo siųstas prisistatant kitu asmeniu, neturėjo grasinimų ar reikalavimų, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstama veika”, – teigiama STT atsakyme.
Gražulio reakcija
Petras Gražulis, sužinojęs apie STT sprendimą, viešai pareiškė esąs nusivylęs teisėsaugos darbu. Jis pakartojo savo įsitikinimą, kad tai gali būti politinis susidorojimas arba bandymas jį diskredituoti.
„Jeigu bet kas gali apsimesti užsienio pareigūnu ir siuntinėti laiškus Seimo nariams, tai kur mes einame? Ar tai nėra bandymas paveikti politikus? Man atrodo, kad čia yra aiškus pažeidimas, bet, matyt, ne visi prieš įstatymus lygūs”, – žurnalistams sakė Gražulis.
Verta paminėti, kad tai ne pirmas kartas, kai Gražulis konfliktuoja su teisėsauga. 2021 metais jis buvo įtariamasis garsiojoje „Judex” byloje, kurioje buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir prekyba poveikiu. Nors vėliau Gražulis buvo išteisintas, šis epizodas paliko pėdsaką jo politinėje karjeroje.
Kibersaugos ekspertų požiūris
Kibernetinio saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad apsimetimas užsienio pareigūnais tampa vis dažnesne praktika internetinėje erdvėje. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, vien per praėjusius metus Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 300 atvejų, kai buvo bandoma apsimesti įvairių šalių teisėsaugos institucijų darbuotojais.
„Dažniausiai tokie laiškai siunčiami bandant išvilioti pinigus arba gauti konfidencialią informaciją. Tačiau būna atvejų, kai tokiais veiksmais siekiama politinių tikslų – sukelti sumaištį, diskredituoti tam tikrus asmenis ar institucijas”, – aiškina kibernetinio saugumo ekspertas Marius Laurinaitis.
Ką daryti politikams?
Politikai, ypač užimantys svarbias pareigas, dažnai tampa įvairių informacinių atakų taikiniais. Ekspertai rekomenduoja laikytis kelių pagrindinių taisyklių:
- Visada tikrinti elektroninių laiškų siuntėjų adresus
- Kreiptis į oficialius institucijų kanalus, norint patvirtinti informaciją
- Neatskleisti jokios asmeninės ar konfidencialios informacijos nepatikrintiems šaltiniams
- Apie įtartinus bandymus susisiekti pranešti atitinkamoms tarnyboms
Kur kreiptis šešėliui?
Nors Gražulio atvejis nesibaigė ikiteisminiu tyrimu, jis atskleidžia platesnę problemą – kibernetinių grėsmių realumą ir sudėtingumą jas identifikuoti. Kartais riba tarp paprastos apgaulės ir rimtos grėsmės nacionaliniam saugumui yra labai plona. Šiandien, kai informacinis karas vyksta visais frontais, politikai ir valstybės tarnautojai turi būti ypač budrūs.
Gražulio atvejis primena, kad net ir demokratinėse visuomenėse egzistuoja pilkosios zonos, kur teisėsaugos institucijos ne visada turi aiškius įrankius reaguoti. Kol vieni mato politinį persekiojimą, kiti – tik eilinį bandymą pasipelnyti iš lengvatikių. Tačiau viena aišku – kibernetinių grėsmių šešėlis ilgėja, o mūsų gebėjimas jį atpažinti dar tik formuojasi.