Kodėl vis daugiau lietuvių renkasi studijas ne namuose
Kiekvienais metais iš Lietuvos išvyksta studijuoti tūkstančiai jaunų žmonių. Vieni grįžta, kiti – ne. Bet faktas lieka faktu: studijos užsienyje nebėra kažkoks egzotiškas pasirinkimas, kurį sau gali leisti tik turtingų šeimų vaikai. Šiandien tai – visiškai reali galimybė tiems, kurie žino, kur ieškoti ir kaip planuoti.
Statistika kalba pati už save. Lietuvos studentų, studijuojančių užsienio aukštosiose mokyklose, skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo kelis kartus. Populiariausios kryptys – Vokietija, Nyderlandai, Danija, Jungtinė Karalystė (nors po „Brexit” čia viskas šiek tiek komplikavosi), taip pat Skandinavijos šalys. Ir tai nėra atsitiktinumas – žmonės skaičiuoja, lygina, klausinėja draugų ir renkasi ten, kur mato didžiausią prasmę.
Bet kas iš tikrųjų slypi už šio sprendimo? Ar tai tik noras pabėgti? Ar tikrai geresnė kokybė? Ar tiesiog mada? Pabandykime išardyti šį klausimą į dalis ir pažiūrėti, kas iš tikrųjų vyksta.
Ką duoda užsienio universitetas, ko neduoda lietuviškas
Pradėkime nuo svarbiausio – nuo turinio. Daugelis studentų, grįžusių po studijų Nyderlanduose ar Vokietijoje, sako tą patį: skirtumas yra ne tik diplomų prestižas, bet ir pats mokymosi procesas. Užsienyje dažniau dirbama su realiais projektais, dažniau kviečiami praktikai iš verslo, dažniau reikalaujama ne išmokti, o suprasti ir pritaikyti.
Tai nereiškia, kad Lietuvos universitetai yra blogi. Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas – tai rimtos institucijos su ilga istorija. Bet tarptautiniai reitingai rodo tam tikrą realybę: pasauliniame kontekste lietuviški universitetai kol kas nepateko į aukščiausius ešelonus. O darbdaviui, kuris per dieną peržiūri šimtus CV, diplomo kilmė gali turėti reikšmės.
Be to, yra dar vienas aspektas, apie kurį retai kalbama atvirai – tinklaveika. Kai studijuoji Amsterdame ar Kopenhagoje, tavo bendrakursiai yra iš viso pasaulio. Tai žmonės, su kuriais vėliau gali dirbti, kurti verslą, keistis informacija. Tokio tarptautinio tinklo Lietuvoje tiesiog fiziškai neįmanoma susikurti taip natūraliai.
Finansai: brangiau nebūtinai reiškia nepasiekiama
Čia daugelis iš karto sustoja ir sako: „Na, bet tai kainuoja.” Ir iš dalies teisūs. Bet tik iš dalies.
Pirmiausia reikia suprasti, kad studijų kainos labai skiriasi priklausomai nuo šalies. Vokietijoje valstybiniuose universitetuose studijų mokestis daugelyje žemių apskritai neegzistuoja – net užsieniečiams. Mokate tik vadinamąjį semestrinį mokestį, kuris dažnai apima ir viešojo transporto bilietą. Tai apie 150–350 eurų per semestrą. Norvegijoje situacija panaši – studijos valstybiniuose universitetuose buvo nemokamos iki 2023 metų, dabar ne ES piliečiams įvestas mokestis, bet ES piliečiams (tarp jų ir lietuviams) daugelyje atvejų vis dar yra lengvatų.
Nyderlandai, Danija, Jungtinė Karalystė – čia jau kita istorija. Studijų mokesčiai gali siekti nuo 8 000 iki 30 000 eurų per metus. Bet ir čia yra sprendimų:
- Stipendijos. „Erasmus+”, nacionalinės stipendijos, universitetų stipendijos – visi šie šaltiniai realiai veikia. Reikia tik laiku pasidomėti ir tinkamai pateikti dokumentus.
- Studentų paskolos. Daugelyje šalių yra palankios studentų paskolos su mažomis palūkanomis ir ilgais grąžinimo terminais.
- Darbas studijų metu. Vokietijoje, Nyderlanduose, Skandinavijoje studentai legaliai gali dirbti ir dažnai uždirba pakankamai, kad padengtų dalį gyvenimo išlaidų.
Praktinis patarimas: prieš nusprendžiant, kad studijos užsienyje yra per brangios, reikia sėsti ir tikrai suskaičiuoti. Palyginkite ne tik studijų mokestį, bet ir gyvenimo išlaidas, stipendijų galimybes, darbo perspektyvas po studijų. Kartais paaiškėja, kad skirtumas nėra toks dramatiškas, kaip atrodė iš pradžių.
Kalbos barjeras: problema ar galimybė
„Bet aš nekalbu tobulai angliškai.” Šį argumentą girdime dažnai. Ir jis suprantamas – niekas nenori jaustis kvailai svetimoje šalyje, nesuprantant, kas vyksta paskaitoje.
Bet štai kas įdomu: dauguma žmonių, kurie išvyko studijuoti angliškai, sako, kad per pirmus tris mėnesius kalba pagerėjo dramatiškai. Kai neturi kitos išeities – mokaisi. Ir mokaisi greičiau nei bet kokiuose kursuose.
Be to, šiandien didžioji dalis Vakarų Europos universitetų siūlo programas anglų kalba – net ir tose šalyse, kur gimtoji kalba yra visiškai kita. Nyderlanduose anglų kalba dėstomų bakalauro ir magistro programų yra šimtai. Vokietijoje jų skaičius sparčiai auga, ypač magistrantūros lygmeniu. Taigi kalbos barjeras yra tikras, bet jis nėra neįveikiamas.
Kita vertus, jei planuojate studijuoti Vokietijoje ar Prancūzijoje ir norite išnaudoti visas galimybes (įskaitant nemokamas studijas), verta investuoti laiko į kalbos mokymąsi. Vokiečių kalbos B2 lygis atvers duris į daugelį valstybinių universitetų. Tai reikalauja maždaug 1–2 metų rimto mokymosi, bet investicija atsipirks.
Kaip pasirinkti šalį ir universitetą: ne tik pagal reitingus
Čia dažnai daroma klaida – žmonės žiūri į QS ar „Times Higher Education” reitingus ir renkasi pagal juos. Tai nėra blogai, bet tai tik vienas iš daugelio kriterijų.
Štai ką dar verta apsvarstyti:
Studijų programa, o ne tik universiteto vardas. Gali būti, kad universitetas, kuris yra 200-oje vietoje pasauliniame reitinge, turi geriausią programą jūsų srityje. Ieškokite konkrečios programos reputacijos, o ne tik bendro universiteto įvaizdžio.
Darbo rinka po studijų. Kur norite dirbti po studijų? Jei planuojate grįžti į Lietuvą – vienas atsakymas. Jei norite likti Europoje – kitas. Kai kurios šalys suteikia galimybę po studijų gauti darbo vizą ir ieškoti darbo – tai labai svarbu ne ES piliečiams, bet ir ES piliečiams gali turėti reikšmės.
Gyvenimo kokybė ir kaina. Studijuoti Londone ir studijuoti Berlyne – tai du visiškai skirtingi finansiniai scenarijai. Londone nuoma gali kainuoti 1 000–1 500 eurų per mėnesį už kambarį. Berlyne – 600–900 eurų. Tai labai svarbu, jei planuojate išgyventi iš stipendijos ar dalinio darbo.
Kultūrinė aplinka. Tai skamba abstrakčiai, bet yra labai konkretu. Ar jums svarbu turėti lietuvišką bendruomenę netoliese? Ar esate pasiruošę visiškai pasinėrti į kitą kultūrą? Tai klausimai, į kuriuos verta atsakyti sąžiningai.
Praktinė rekomendacija: prieš galutinai apsisprendžiant, pabandykite susisiekti su studentais, kurie jau studijuoja tame universitete. „Facebook” grupės, „Reddit” forumai, universiteto tarptautiniai studentų klubai – visa tai yra prieinami šaltiniai. Gyvas žmogaus pasakojimas yra vertingesnis nei bet koks oficialus universiteto puslapis.
Dokumentai, terminai ir biurokratija: kaip nesusipainioti
Tai galbūt nuobodžiausia dalis, bet ir viena svarbiausių. Dauguma žmonių, kurie nepatenka į norimą universitetą, to nepadaro ne dėl to, kad neturėjo pakankamai gerų pažymių – o dėl to, kad praleido terminus arba netinkamai sutvarkė dokumentus.
Keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia žinoti:
Terminai yra rimti. Vokietijos universitetuose stojimo terminai dažnai būna sausio–kovo mėnesiais rudens semestro programoms. Nyderlanduose populiarios programos gali užsipildyti jau vasarį, nors oficialus terminas yra gegužė. Pradėkite ruoštis bent metais anksčiau.
Dokumentų sąrašas. Standartiškai reikia: brandos atestato ir jo vertimai (dažnai notaro patvirtinti), akademinės pažymos, motyvacinis laiškas, rekomendaciniai laiškai, kalbos egzamino rezultatai (IELTS, TOEFL arba vokiečių kalbos TestDaF ir pan.). Kai kurie universitetai prašo portfelio arba papildomų egzaminų.
Nostrifikacija. Kai kuriose šalyse lietuviškas brandos atestatas automatiškai pripažįstamas, kitose – reikia papildomų procedūrų. Tai reikia patikrinti kiekvienai šaliai atskirai.
Gyvenamosios vietos klausimas. Universiteto bendrabučiai dažnai yra pigesni, bet jų skaičius ribotas. Reikia registruotis labai anksti – kartais iš karto po priėmimo. Jei bendrabutis nepavyksta – reikia ieškoti privataus buto, o tai didžiuosiuose miestuose gali būti tikras iššūkis.
Psichologinis aspektas: apie kurį niekas nekalba
Studijos užsienyje yra nuostabus patyrimas. Bet jis nėra lengvas. Ir apie tai reikia kalbėti atvirai, nes daugelis jaunų žmonių išvyksta su romantiška vizija ir po kelių mėnesių susiduria su realybe, kuri yra šiek tiek kitokia.
Pirmieji mėnesiai dažnai būna sunkiausi. Naujas miestas, nauja kalba, nauji žmonės – viskas vienu metu. Kai kurie studentai patiria vadinamąjį kultūrinį šoką, kuris gali pasireikšti kaip nuovargis, irzlumas, nostalgiją, kartais net depresija. Tai normalu. Tai praeina. Bet reikia apie tai žinoti iš anksto.
Ką padeda:
- Aktyviai dalyvauti universiteto renginiuose ir klubuose nuo pat pradžių – net jei norisi sėdėti kambaryje.
- Palaikyti ryšį su šeima ir draugais namuose, bet ne per daug – reikia rasti balansą.
- Naudotis universiteto psichologinėmis paslaugomis, jei reikia. Daugelyje Vakarų universitetų tai yra nemokama ir visiškai normalu.
- Susirasti lietuvių bendruomenę mieste – bent iš pradžių tai gali būti labai svarbus atspirties taškas.
Taip pat svarbu kalbėti su tėvais ir artimaisiais apie tai, kas laukia. Dažnai jie bijo daugiau nei pats studentas, ir tas nerimas gali papildomai slėgti. Atviras pokalbis iš anksto padeda visiems.
Kai grįžti – arba kai negrįžti: gyvenimas po studijų
Tai klausimas, kuris kankina daugelį tėvų ir politikų: ar studentai grįžta? Statistika rodo, kad dalis – taip, dalis – ne. Ir tai nėra tragedija, nors Lietuvos demografinės problemos kontekste suprantama, kodėl tai kelia nerimą.
Tie, kurie grįžta, dažnai sako, kad grįžta su kitu požiūriu, kitais ryšiais, kitomis kompetencijomis. Ir tai yra vertinga. Lietuvos verslas, mokslas, viešasis sektorius – visi gauna naudos iš žmonių, kurie matė, kaip viskas veikia kitur.
Tie, kurie lieka – taip pat nėra „prarasti”. Jie siunčia pinigus namo, palaiko ryšius, kartais grįžta vėliau. Diaspora gali būti resursas, o ne tik nuostolis.
Bet jei jūs asmeniškai galvojate apie grįžimą – verta planuoti iš anksto. Susisiekite su Lietuvos įmonėmis dar studijuojant, dalyvaukite internshipuose Lietuvoje vasaros metu, palaikykite profesinius ryšius. Grįžimas bus daug sklandesnis, jei jis bus suplanuotas, o ne spontaniškas.
Tai ne tik diplomas – tai gyvenimo mokykla
Galiausiai, studijos užsienyje yra daugiau nei tik laipsnis ant popieriaus. Tai patyrimas, kuris keičia žmogų – kartais subtiliai, kartais labai stipriai. Išmokstama spręsti problemas savarankiškai, kai nėra šalia tėvų ar senų draugų. Išmokstama susikalbėti su žmonėmis iš visiškai skirtingų kultūrų. Išmokstama toleruoti neaiškumą ir prisitaikyti.
Tai nėra kažkas, ko galima išmokti iš knygos ar paskaitos. Tai ateina per patirtį – per tą pirmą savaitę naujame mieste, kai nežinai, kur nusipirkti maisto, per pirmą egzaminą svetima kalba, per pirmą draugystę su žmogumi iš kitos šalies.
Jei galvojate apie studijas užsienyje – neleiskite, kad baimė ar netikrumas sustabdytų. Skaičiuokite, planuokite, klausinėkite žmonių, kurie jau praėjo šį kelią. Informacijos yra daugiau nei kada nors anksčiau. Galimybių – taip pat. Reikia tik pradėti.