Lietuvos gynybos strategija: atsakas į Rusijos keliamas grėsmes
Lietuva, atsižvelgdama į geopolitinę situaciją ir galimus grėsmių scenarijus, intensyviai ruošiasi galimiems konfliktams su Rusija. Šalis stiprina savo gynybinius pajėgumus, investuodama į modernią karinę techniką ir infrastruktūrą. Taip pat didelis dėmesys skiriamas kariuomenės mokymams ir bendradarbiavimui su NATO sąjungininkais.
Modernios ginkluotės įsigijimas
Lietuvos kariuomenė nuolat atnaujina savo ginkluotę, įsigydama naujausius ginklus ir technologijas, kurios padėtų efektyviai atremti galimas grėsmes. Be to, šalis aktyviai dalyvauja tarptautinėse pratybose, siekdama užtikrinti savo karių pasirengimą ir gebėjimą veikti kartu su kitų šalių pajėgomis.
Pastaraisiais metais Lietuva ženkliai padidino gynybos biudžetą, kuris 2023 m. pasiekė 2,52% BVP, viršydamas NATO nustatytą 2% ribą. Šios lėšos leidžia įgyvendinti svarbius projektus, tarp kurių – vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Boxer” (Lietuvoje vadinamų „Vilkais”) įsigijimas, NASAMS priešlėktuvinės gynybos sistemų pirkimas ir amerikiečių gamybos „Switchblade” kovinių dronų integravimas į kariuomenės arsenalą.
2022 m. pasirašyta sutartis dėl HIMARS raketų sistemų įsigijimo taip pat žymi reikšmingą Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimą. Šios tolimojo nuotolio raketų sistemos leidžia smogti taikiniams iki 300 km atstumu, kas ženkliai sustiprina Lietuvos atgrasymo potencialą.
Visuomenės įtraukimas į gynybos planavimą
Svarbus aspektas yra ir visuomenės įtraukimas į gynybos planavimą. Lietuvoje skatinama piliečių savanoriška tarnyba, o taip pat vykdomos informacinės kampanijos, siekiant didinti visuomenės sąmoningumą apie galimas grėsmes ir pasirengimą joms.
Lietuvos šaulių sąjunga, kuri šiuo metu vienija virš 12 000 narių, atlieka svarbų vaidmenį pilietinio pasipriešinimo sistemoje. 2023 m. pradėta kampanija „Būk pasirengęs” suteikia gyventojams praktinių žinių apie elgesį krizių atvejais. Krašto apsaugos ministerija taip pat išleido „Pilietinio pasipriešinimo vadovą”, kuris buvo išplatintas mokyklose ir viešosiose įstaigose.
Nuo 2015 m. atkurta privalomoji karo tarnyba kasmet į kariuomenės gretas pritraukia apie 4000 jaunuolių, kurie įgyja bazinių karinių įgūdžių. Ši sistema ne tik didina aktyvaus rezervo skaičių, bet ir prisideda prie bendro visuomenės saugumo kultūros formavimo.
Kibernetinio saugumo stiprinimas
Lietuvos valdžia taip pat stiprina savo kibernetinio saugumo pajėgumus, siekdama apsisaugoti nuo galimų kibernetinių atakų, kurios gali būti naudojamos kaip hibridinio karo dalis. Šalies institucijos bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, siekdamos keistis informacija ir gerinti savo gebėjimus atremti tokio pobūdžio grėsmes.
2022 m. įsteigtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras koordinuoja valstybės institucijų veiksmus kibernetinėje erdvėje. Lietuvos kariuomenėje veikia specializuotas Kibernetinių operacijų padalinys, kuris ne tik gina kritinę infrastruktūrą, bet ir vykdo aktyvias kibernetinės gynybos operacijas.
Bendradarbiaujant su Estija ir JAV, Lietuvoje organizuojamos kasmetinės kibernetinio saugumo pratybos „Locked Shields”, kuriose simuliuojami realūs kibernetinių atakų scenarijai. 2023 m. Lietuva taip pat prisijungė prie NATO Kibernetinio gynybos kompetencijos centro Taline kaip visateisė narė.
Tarp Rytų ir Vakarų: strateginės realijos
Visi šie veiksmai rodo, kad Lietuva rimtai vertina galimas grėsmes iš Rytų ir deda visas pastangas, kad būtų pasirengusi bet kokiems scenarijams. Šalies strategija grindžiama ne tik karinės galios stiprinimu, bet ir glaudžiu bendradarbiavimu su sąjungininkais bei visuomenės įtraukimu į gynybos planavimą.
Rusijos agresija Ukrainoje fundamentaliai pakeitė Europos saugumo architektūrą ir patvirtino, kad Lietuvos pasirinkta gynybos strategija buvo teisinga. Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO 2023 m. sustiprino Baltijos regiono saugumą, tačiau Lietuvos geografinė padėtis – Suvalkų koridoriaus prieigose – išlieka strategiškai sudėtinga.
Nors Lietuvos gynybiniai pajėgumai per pastaruosius metus ženkliai išaugo, ekspertai pabrėžia, kad šalis turi ir toliau investuoti į gynybą, ypač į priešlėktuvinės gynybos sistemas ir ilgojo nuotolio ginkluotę. Kaip parodė Ukrainos patirtis, modernios technologijos ir pasiryžusi visuomenė gali tapti lemiamu veiksniu atremiant net ir gerokai didesnio priešo agresiją.