Teisėjo užpuolimas Kauno teisme: bausmė ir pasekmės
Kauno apylinkės teismo teisėją užpuolęs vyras buvo nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir smurtą prieš valstybės tarnautoją. Incidentas įvyko praėjusį ketvirtadienį, kai 43 metų Kauno gyventojas, išgirdęs jam nepalankų teismo sprendimą dėl turto padalijimo skyrybų byloje, staiga puolė teisėją tiesiai posėdžių salėje.
Pasak liudininkų, vyras šaukdamas įžeidžius žodžius kirto teisėjui į veidą ir bandė jį pargriauti ant žemės. Užpuolikas buvo operatyviai sulaikytas teismo apsaugos darbuotojų ir per kelias minutes perduotas į vietą atvykusiems policijos pareigūnams.
„Tokio pobūdžio išpuoliai prieš teisėjus Lietuvoje nėra dažni, tačiau jie kelia rimtą susirūpinimą dėl teisėsaugos sistemos darbuotojų saugumo”, – komentavo Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininkas.
Bausmė ir teisinis vertinimas
Skubos tvarka išnagrinėjęs bylą, teismas pripažino užpuoliką kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 287 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) ir 290 straipsnį (valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas). Kaltinamajam skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir įpareigojant lankyti pykčio valdymo kursus.
Prokuroras Tomas Juškevičius pažymėjo, kad bausmė atitinka nusikaltimo sunkumą ir aplinkybes: „Šiuo atveju svarbu ne tik nubausti kaltininką, bet ir siųsti aiškų signalą visuomenei, kad smurtas prieš teisėjus yra nepriimtinas ir užtraukia griežtą atsakomybę.”
Užpuoliko advokatas teisme nurodė, kad jo klientas veikė afekto būsenoje, išgirdęs, kad praras dalį savo turto, ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.
Teisėjo būklė ir reakcija
Užpultas teisėjas Rolandas Kairys patyrė veido sumušimą ir psichologinį šoką, tačiau rimtų sužalojimų išvengė. Po trumpo gydymo ir kelių dienų nedarbingumo jis jau grįžo prie savo pareigų.
„Tai buvo netikėta ir nemaloni patirtis, tačiau aš suprantu, kad teisėjo darbas kartais sukelia stiprias emocijas. Vis dėlto, niekas neturi teisės griebtis smurto”, – sakė R. Kairys žiniasklaidai.
Saugumo priemonių peržiūra
Po šio incidento Nacionalinė teismų administracija paskelbė, kad inicijuoja teismų saugumo sistemų peržiūrą. Planuojama įdiegti papildomas apsaugos priemones:
- Metalo detektoriai visuose teismų įėjimuose
- Papildomos vaizdo stebėjimo kameros posėdžių salėse
- Apsaugos darbuotojų skaičiaus didinimas
- Pavojaus mygtukai teisėjams
Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje užfiksuota 17 grasinimų teisėjams atvejų ir 3 fiziniai išpuoliai. Lyginant su kitomis ES šalimis, tai nėra aukštas rodiklis, tačiau tendencija kelia nerimą.
Teisingumo skydas su įtrūkimais
Šis incidentas Kaune – tai ne tik pavienio asmens agresijos proveržis, bet ir simptomas, atspindintis gilesnę problemą: visuomenės pasitikėjimo teismais stoką ir emocinį santykį su teisingumu. Kai teisėjai tampa taikiniu dėl savo sprendimų, kyla grėsmė ne tik jų asmeniniam saugumui, bet ir visai teisinei sistemai.
Teisėjų taryba jau kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama skirti papildomą finansavimą apsaugos priemonėms. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien fizinės apsaugos nepakanka – būtina dirbti ir su visuomenės švietimu, aiškinti teismų sprendimų motyvus ir stiprinti pasitikėjimą teisine sistema.
Kaip parodė šis atvejis Kaune, net ir ramiai atrodančioje teismo salėje įtampa gali sprogti netikėtai. Todėl teisingumo skydas turi būti ne tik tvirtas, bet ir lankstus – gebantis atlaikyti smūgius ir kartu išsaugoti savo pagrindinę funkciją: užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas nepriklausomai nuo išorinių spaudimų.