Skendimų prevencija Lietuvoje: kaip išvengti nelaimių prie vandens
Lietuvoje kasmet fiksuojama nemažai skendimų atvejų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į prevencijos priemones, kurios gali padėti sumažinti šių nelaimių skaičių. Specialistai pabrėžia, kad viena iš pagrindinių priemonių yra visuomenės švietimas apie saugų elgesį prie vandens telkinių.
Skendimų statistika ir pagrindinės priežastys
Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenis, Lietuvoje kasmet nuskęsta apie 150-200 žmonių. 2022 metais užfiksuoti 133 skendimo atvejai, o 2023 metais – 123. Šie skaičiai išlieka vieni aukščiausių Europos Sąjungoje, skaičiuojant nuskendusiųjų skaičių 100 tūkst. gyventojų.
Dažniausios skendimų priežastys:
– Alkoholio vartojimas (apie 60% visų skendimo atvejų)
– Maudymasis nežinomose ir nesaugiose vietose
– Nepakankamas plaukimo įgūdžių lygis
– Vaikų palikimas be priežiūros prie vandens
– Perkaitus šokimas į šaltą vandenį
– Maudymasis audringame vandenyje
Plaukimo įgūdžių svarba
Svarbu mokyti vaikus plaukti nuo mažens, taip pat suaugusieji turėtų atnaujinti savo plaukimo įgūdžius. Be to, būtina laikytis saugumo taisyklių, tokių kaip neplaukti vieniems, vengti alkoholio vartojimo prieš einant į vandenį ir stebėti oro sąlygas.
Lietuvos plaukimo federacija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vykdo programą „Mokėk plaukti”, kurios tikslas – išmokyti plaukti kuo daugiau pradinių klasių mokinių. Nuo programos pradžios 2019 metais, plaukimo pamokose jau dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. vaikų. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien mokėjimo plaukti nepakanka – būtina išmanyti ir saugaus elgesio vandenyje principus.
Gelbėjimo įrangos ir infrastruktūros gerinimas
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą gelbėjimo įrangos prieinamumą prie populiarių maudymosi vietų. Savivaldybės ir kitos atsakingos institucijos turėtų užtikrinti, kad šios vietos būtų tinkamai prižiūrimos ir aprūpintos reikalingomis priemonėmis.
Oficialiai patvirtintose maudymosi vietose privalo būti:
– Gelbėjimo ratai ir virvės
– Informaciniai stendai su saugaus elgesio taisyklėmis
– Pažymėtos saugios maudymosi zonos
– Reguliariai tikrinama vandens kokybė
Deja, Lietuvoje tik apie 20% visų maudymosi vietų yra oficialiai įteisintos ir prižiūrimos. Daugelis žmonių renkasi maudytis neprižiūrimose vietose, kur nėra jokios gelbėjimo įrangos ar specialistų pagalbos.
Institucijų vaidmuo ir visuomenės švietimas
Visuomenės informavimas ir švietimas apie skendimų prevenciją yra esminis žingsnis siekiant sumažinti nelaimių skaičių ir užtikrinti saugumą prie vandens telkinių. Bendradarbiavimas tarp institucijų, bendruomenių ir šeimų gali padėti sukurti saugesnę aplinką visiems.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su Lietuvos skęstančiųjų gelbėjimo draugija reguliariai organizuoja prevencines kampanijas, tokias kaip „Saugi vasara prie vandens” ir „Būk saugus vandenyje”. Šių kampanijų metu organizuojamos paskaitos mokyklose, demonstruojami gelbėjimo būdai ir dalijama informacinė medžiaga.
Vanduo – draugas ar priešas? Tai priklauso nuo mūsų pačių
Nors skendimų statistika Lietuvoje išlieka nerimą kelianti, tačiau matomi ir teigiami pokyčiai. Per pastaruosius penkerius metus skendimų skaičius sumažėjo beveik 15%. Tai rodo, kad prevencinės priemonės duoda rezultatų, tačiau dar yra kur tobulėti.
Vanduo gali būti puiki atgaiva karštą vasaros dieną, tačiau tik tada, kai jį gerbiame ir suprantame galimas grėsmes. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo – pradedant nuo savo šeimos narių švietimo ir baigiant atsakingu elgesiu prie vandens.
Kaip sakė vienas gelbėtojas su 20 metų patirtimi: „Geriausias gelbėjimas yra tas, kurio nereikia.” Todėl atsiminkime – prevencija prasideda nuo mūsų pačių sąmoningumo ir atsakomybės jausmo.