Vengrijos šnipų tinklo demaskavimas: signalas Lietuvai stiprinti saugumą
Lietuvos politikė Rasa Mikulėnienė teigia, kad Lietuva turėtų atidžiai įvertinti informaciją apie Vengrijos šnipų tinklą, kurį demaskavo Ukraina. Pasak jos, tokie atvejai rodo, kad šnipinėjimo grėsmės yra realios ir gali turėti įtakos ne tik vienai šaliai, bet ir visam regionui.
Mikulėnienė pabrėžia, kad būtina stiprinti žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp sąjungininkų, siekiant užkirsti kelią panašioms grėsmėms ateityje. Ji taip pat ragina Lietuvos institucijas būti budrioms ir imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas šalies saugumas.
Vengrijos šnipų tinklo detalės
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) balandžio pabaigoje paskelbė demaskavusi Vengrijos žvalgybos tinklą, kuris rinko informaciją apie Ukrainos gynybos pajėgas ir NATO planus regione. Tyrimo duomenimis, šnipų tinklas veikė ne tik Ukrainoje, bet turėjo ryšių ir kitose Rytų Europos šalyse.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, žinomas dėl savo prorusiškos pozicijos ir draugiškų santykių su Vladimiru Putinu, neigė kaltinimus, tačiau šis incidentas dar labiau pagilino įtampą tarp Vengrijos ir kitų ES bei NATO narių.
Lietuvos pažeidžiamumas
Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) metinėse ataskaitose nuolat pabrėžiama, kad Rusija ir Baltarusija aktyviai vykdo žvalgybos operacijas prieš Lietuvą. 2023 m. VSD ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos ypač domisi Lietuvos energetikos, transporto infrastruktūra bei NATO dislokuotomis pajėgomis.
„Vengrijos atvejis parodo, kad šnipinėjimo grėsmės gali kilti ne tik iš tradiciškai priešiškų valstybių, bet ir iš sąjungininkų, kurių politinė kryptis kelia abejonių,” – teigia Mikulėnienė.
Saugumo ekspertų vertinimai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto direktorius Margarita Šešelgytė pastebi, kad Vengrijos atvejis atskleidžia sudėtingą saugumo situaciją Europoje:
„Turime suprasti, kad informacinis karas ir žvalgybinė veikla vyksta nuolat, net tarp formalių sąjungininkų. Lietuva, būdama NATO ir ES išorės siena, tampa ypač svarbiu taikiniu.”
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Arvydas Pocius taip pat pabrėžia, kad Lietuva turėtų peržiūrėti savo kontrašnipinėjimo pajėgumus ir skirti daugiau dėmesio žvalgybos analizei.
Budrumo metas: kada sąjungininkas tampa grėsme?
Vengrijos šnipų tinklo atvejis iškelia fundamentalų klausimą apie pasitikėjimą tarp sąjungininkų. Kai NATO ir ES narė pradeda veikti prieš bendrus interesus, tai signalizuoja apie gilesnę saugumo architektūros krizę Europoje.
Lietuvai, esančiai geopolitiškai jautrioje vietoje, tai primena, kad saugumas niekada negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku. Kaip pažymi Mikulėnienė, „šiandien turime ne tik stiprinti sienas ir kariuomenę, bet ir kurti atsparumą informacinėms operacijoms bei šnipinėjimui.”
Mūsų šalies saugumas priklauso ne tik nuo formalių sąjungų, bet ir nuo gebėjimo laiku identifikuoti ir neutralizuoti grėsmes, nesvarbu iš kur jos kiltų – iš rytų kaimynų ar iš tų, kuriuos laikome draugais. Vengrijos atvejis turėtų tapti ne panikos, o budrumo ir strateginio mąstymo katalizatoriumi.