Lietuvos kariuomenės plėtra: ambicingas tikslas pritraukti 20 tūkstančių profesionalių karių
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad siekis per artimiausius 15 metų turėti 20 tūkstančių profesionalių karių yra realus. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 11 tūkstančių profesionalių karių, o planuojama, kad šis skaičius turėtų didėti. Generolas pabrėžia, kad norint pasiekti šį tikslą, būtina užtikrinti tinkamą finansavimą, infrastruktūrą ir personalo pritraukimo strategijas.
Rupšys taip pat pažymi, kad kariuomenės plėtra yra svarbi siekiant užtikrinti šalies saugumą ir atremti galimas grėsmes. Jis pabrėžia, kad kariuomenės modernizavimas ir profesionalių karių skaičiaus didinimas yra prioritetiniai uždaviniai, kuriuos reikia įgyvendinti nuosekliai ir planingai.
Be to, generolas leitenantas atkreipia dėmesį į tai, kad kariuomenės plėtra turėtų būti derinama su kitomis saugumo stiprinimo priemonėmis, tokiomis kaip bendradarbiavimas su sąjungininkais ir investicijos į gynybos technologijas. Jis pabrėžia, kad tik kompleksinis požiūris į saugumą gali užtikrinti ilgalaikį šalies stabilumą ir apsaugą nuo išorinių grėsmių.
Rupšys taip pat akcentuoja, kad kariuomenės plėtra turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir lūkesčius, siekiant užtikrinti, kad kariuomenė būtų ne tik efektyvi, bet ir visuomenės palaikoma institucija.
Finansavimo iššūkiai ir galimybės
Lietuvos gynybos biudžetas 2023 metais pasiekė 2,52% BVP, viršydamas NATO nustatytą 2% ribą. Tačiau ekspertai pastebi, kad norint pasiekti ambicingą 20 tūkstančių profesionalių karių tikslą, finansavimą reikės didinti dar labiau. Remiantis Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimais, vienam profesionaliam kariui per metus reikia skirti vidutiniškai 45-50 tūkst. eurų, įskaitant atlyginimą, aprangą, apmokymus ir infrastruktūrą.
„Finansavimo klausimas išlieka kritinis, ypač atsižvelgiant į tai, kad kariuomenei reikia ne tik daugiau personalo, bet ir modernios ginkluotės bei įrangos,” – paaiškino kariuomenės vadas neseniai vykusiame susitikime su žiniasklaida.
Karių pritraukimo strategijos
Kariuomenės plėtros plane numatyta keletas strategijų, kaip pritraukti daugiau profesionalių karių:
- Atlyginimų didinimas – nuo 2023 m. pradžios karių atlyginimai padidėjo vidutiniškai 15%
- Modernios gyvenamosios infrastruktūros plėtra kariniuose miesteliuose
- Išplėstos socialinės garantijos kariams ir jų šeimoms
- Karjeros galimybių plėtra ir specializuoti mokymai
- Aktyvesnė komunikacijos kampanija, orientuota į jaunimą
Pasak Krašto apsaugos ministerijos duomenų, šios priemonės jau duoda rezultatų – 2023 metais stojančiųjų į profesinę karo tarnybą skaičius išaugo 12% lyginant su 2022 metais.
Tarptautinis kontekstas
Lietuvos siekis stiprinti kariuomenę vyksta sudėtingame geopolitiniame kontekste. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį, daugelis NATO šalių, ypač Rytų flange, ėmėsi priemonių stiprinti savo gynybines pajėgas. Latvija ir Estija taip pat planuoja reikšmingai didinti savo kariuomenių dydį.
Lietuva aktyviai bendradarbiauja su NATO sąjungininkais – šalyje dislokuota tarptautinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Vokietijos, kurioje tarnauja kariai iš 8 valstybių. Be to, JAV rotaciniu principu dislokuoja savo pajėgas Lietuvoje, o Vokietija įsipareigojo nuolat laikyti brigadą, pasiruošusią greitai dislokuotis Lietuvoje krizės atveju.
Žvilgsnis į ateitį: nuo skaičių prie kokybės
Kariuomenės plėtra neapsiriboja vien skaičių didinimu. Generolas Rupšys pabrėžia, kad lygiagrečiai vyksta ir kokybiniai pokyčiai – diegiamos naujos technologijos, tobulinami mokymai, stiprinamos specialiosios pajėgos.
„Neužtenka tiesiog turėti daugiau karių. Turime užtikrinti, kad kiekvienas karys būtų puikiai parengtas, aprūpintas modernia įranga ir motyvuotas ginti savo šalį,” – teigia generolas.
Gynybos skydas: ne tik skaičiai, bet ir tautos ryžtas
Profesionalių karių skaičiaus didinimas iki 20 tūkstančių per ateinančius 15 metų – ambicingas, bet pasiekiamas tikslas. Tačiau šis skaičius tėra viena iš daugelio Lietuvos gynybos mozaikos dalių. Tikrasis šalies saugumas remiasi ne tik profesionaliais kariais, bet ir aktyvia šaulių sąjunga, rezervistais, NATO sąjungininkų buvimu ir, svarbiausia, visuomenės pasiryžimu ginti savo laisvę.
Kaip parodė Ukrainos patirtis, tautos valia priešintis tampa lemiamu veiksniu. Todėl Lietuvos kariuomenės plėtra – tai ne tik infrastruktūros statybos ir naujų karių priėmimas, bet ir nuolatinis visuomenės įtraukimas į šalies gynybos sistemą. Šiame kontekste 20 tūkstančių profesionalių karių taps tvirtu stuburu, aplink kurį formuosis visa šalies gynybinė galia, pasiruošusi atremti bet kokias grėsmes.
Kaip taikliai pastebėjo generolas Rupšys: „Mūsų tikslas – ne tik didesnė, bet ir išmanesnė, modernesnė ir labiau integruota kariuomenė, kuri kartu su visa visuomene sudarytų neįveikiamą gynybos skydą.”