Pasieniečiai sustabdė 16 migrantų bandymus patekti į Lietuvą
Per pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį patekti 16 migrantų. Šis skaičius atspindi nuolatinę pastangas kontroliuoti nelegalią migraciją ir užtikrinti valstybės sienų saugumą.
Didžioji dalis sulaikytų asmenų – Irako, Sirijos ir Afganistano piliečiai, bandę kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną miškingose vietovėse Varėnos ir Druskininkų rajonuose. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo, šiemet jau užfiksuota virš 2500 bandymų neteisėtai kirsti sieną, kas yra 18% mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Pasieniečiai nuolat patruliuoja ir stebi sienos ruožus, siekdami užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui. Nuo 2021 m. vasaros, kai prasidėjo hibridinė ataka, VSAT personalas sustiprintas papildomais pareigūnais, o sienos stebėjimui naudojama moderni įranga – dronai, termovizoriai ir judesio davikliai.
Baltarusijos režimo organizuota migracija
Migrantų srautai dažniausiai kyla iš kaimyninių šalių, o pasieniečiai bendradarbiauja su kitomis institucijomis, siekdami efektyviai valdyti situaciją. Žvalgybos duomenys rodo, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviai dalyvauja organizuojant migrantų gabenimą prie Lietuvos sienos – migrantai atvežami valstybiniais automobiliais, jiems nurodoma sienos kirtimo vieta ir net parūpinamos kopėčios fiziniams barjerams įveikti.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) Lietuvai teikia pagalbą – šiuo metu prie sienos apsaugos prisideda 25 Frontex pareigūnai iš įvairių ES šalių. Jie padeda vykdyti patruliavimą ir migrantų dokumentų tikrinimą.
„Bendradarbiavimas su Frontex ir kaimyninėmis ES valstybėmis yra esminis veiksnys valdant šią situaciją”, – teigia VSAT vadas Rustamas Liubajevas.
Fiziniai barjerai ir teisinės priemonės
Prie Baltarusijos sienos jau įrengta daugiau nei 500 km fizinių barjerų, įskaitant koncertinos tipo tvorą ir modernią stebėjimo sistemą. Šie barjerai ženkliai sumažino sėkmingų sienos kirtimų skaičių, tačiau migrantai nuolat ieško naujų būdų juos apeiti.
Lietuva taip pat taiko apgręžimo politiką, kuri leidžia pasieniečiams neįleisti neteisėtai sieną kertančių asmenų. Ši praktika sulaukia žmogaus teisių organizacijų kritikos, tačiau valdžios atstovai pabrėžia, kad tai būtina priemonė kovojant su organizuotu migrantų gabenimu.
Žvilgsnis į rytojų: tarp saugumo ir žmogiškumo
Nepaisant iššūkių, Lietuvos pasieniečiai ir toliau deda visas pastangas, kad užtikrintų šalies saugumą ir laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų. Tačiau situacija išlieka sudėtinga – balansavimas tarp valstybės sienų apsaugos ir humanitarinių principų reikalauja nuolatinio dėmesio ir lankstumo.
Migracijos ekspertai pastebi, kad hibridinio karo sąlygomis svarbu ne tik fiziškai apsaugoti sienas, bet ir tobulinti teisinę bazę bei stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Kol Baltarusijos režimas naudoja migrantus kaip politinio spaudimo įrankį, Lietuva privalo išlikti budri ir pasiruošusi įvairiems scenarijams. Kasdieniai pasieniečių veiksmai – tai ne tik statistika, bet ir nematomas frontas, kuriame ginamas mūsų valstybės suverenitetas.