Tarptautinis mokesčių skandalas: Austrijos pilietis vengė mokesčių už milijoninės vertės kotedžus Lietuvoje
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) užbaigė ilgai trukusį tyrimą, kurio metu Austrijos pilietis Markus Puchovičius buvo pripažintas kaltu dėl stambaus masto mokesčių slėpimo, parduodant prabangius kotedžus Lietuvoje. Tyrimo duomenimis, vengdamas mokesčių už nekilnojamojo turto sandorius, jis valstybei padarė žalos, siekiančios daugiau nei 1,7 milijono eurų.
VMI specialistai nustatė, kad Puchovičius, veikdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje nuo 2015 metų, sukūrė sudėtingą ofšorinių įmonių tinklą, apimantį bendroves Kipre, Maltoje ir Lichtenšteine. Šis tinklas buvo naudojamas siekiant nuslėpti tikrąją kotedžų, esančių prestižiniuose Vilniaus priemiesčiuose ir Palangoje, pardavimo vertę.
Sudėtingos finansinės schemos
„Puchovičiaus naudota schema buvo itin gerai apgalvota,” – teigia VMI Kontrolės departamento direktorė Irma Misevičienė. „Nekilnojamasis turtas buvo įsigyjamas per vieną ofšorinę įmonę, renovuojamas per antrą, o parduodamas per trečią, taip dirbtinai sumažinant apmokestinamą pelną ir išvengiant pridėtinės vertės mokesčio.”
Tyrimo metu nustatyta, kad Puchovičius pardavė 17 prabangių kotedžų, kurių bendra vertė siekė beveik 9 milijonus eurų. Dalis šių objektų buvo parduota žinomiems Lietuvos verslininkams ir politikams, kurių pavardės, remiantis asmens duomenų apsaugos įstatymais, neatskleidžiamos.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Šio sudėtingo atvejo tyrimui prireikė glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo. VMI specialistai dirbo kartu su Austrijos, Kipro ir Maltos mokesčių institucijomis, kad atskleistų visą finansinių operacijų grandinę.
„Tai puikus pavyzdys, kaip tarptautinis bendradarbiavimas padeda kovoti su tarpvalstybiniu mokesčių vengimu,” – pabrėžia Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atstovas Lietuvoje Jonas Bernatonis. „Nuo 2018 metų, kai įsigaliojo automatiniai finansinės informacijos mainai tarp ES šalių, tokio pobūdžio schemas atskleisti tapo žymiai lengviau.”
Pasekmės ir baudos
Puchovičiui skirta 1,7 milijono eurų bauda, atitinkanti nesumokėtų mokesčių sumą, bei papildomi 850 tūkstančių eurų delspinigiai. Be to, jam gresia baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnį, numatantį atsakomybę už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą.
Austrijos pilietis jau pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, kad veikė pagal savo teisininkų rekomendacijas ir neturėjo tikslo pažeisti Lietuvos įstatymų. Jo advokatai teigia, kad Puchovičius buvo suklaidintas dėl tarpvalstybinių sandorių apmokestinimo taisyklių.
Šešėlio ekonomikos žala
VMI atstovai pabrėžia, kad tokie atvejai daro didžiulę žalą ne tik valstybės biudžetui, bet ir sąžiningai veikiantiems rinkos dalyviams.
„Kai vieni rinkos dalyviai moka visus mokesčius, o kiti juos slepia, susidaro nesąžininga konkurencinė aplinka. Sąžiningi verslininkai negali konkuruoti kainomis su tais, kurie vengia mokesčių,” – teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Kova su mokesčių vengimu stiprėja
Pastaraisiais metais Lietuva ženkliai sustiprino kovą su mokesčių vengimu. 2022 metais VMI atliko daugiau nei 4000 mokestinių patikrinimų, kurių metu papildomai priskaičiuota 121 mln. eurų mokesčių. Lyginant su 2018 metais, efektyvumas išaugo 27 procentais.
Kai milijonai išnyksta ofšorų labirintuose
Puchovičiaus atvejis aiškiai parodo, kad tarptautinės mokesčių vengimo schemos nebėra saugus prieglobstis tiems, kurie siekia išvengti įsipareigojimų valstybei. Stiprėjantis tarptautinis bendradarbiavimas, tobulėjančios duomenų analizės technologijos ir griežtėjanti kontrolė užtikrina, kad anksčiau ar vėliau tokios schemos bus atskleistos. Mokesčių slėpimas, ypač tokiu mastu, ne tik atima lėšas iš viešųjų paslaugų ir infrastruktūros, bet ir pakerta pasitikėjimą ekonomine sistema. Kaip parodė šis atvejis, ofšorų labirintuose paslėpti milijonai galiausiai išnyra į dienos šviesą, o už juos tenka sumokėti su kaupu – ne tik finansiškai, bet ir reputacijos bei laisvės kaina.