Naujienų portalas

Nusilpusi sveikata gali įspėti apie tai, ko trūksta jūsų organizmui

Antsvoris, alergija ar aknės tipo bėrimai – vos kelios, tačiau itin nemalonios sveikatos bėdos, su kuriomis daugelis stoja į kovą artėjant vasarai. Nors dėl suapvalėjusios figūros ar pažeistos odos dažnai kaltiname išsekinusį tamsųjį metų laiką, iš tiesų priežastis gali būti kur kas paprastesnė – jūsų organizmą išvargino ne užsitęsusi žiema ar šaltas pavasaris, o kasdienis gerųjų bakterijų trūkumas. 

Rūpinatės sveikata – pagalvokite apie žarnyną

Pasak šeimos gydytojos Vidmantės Vilkės, gerosios bakterijos arba probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, sudarantys gerąją žarnyno mikrofloros dalį.

Mokslininkų teigimu, žarnyne galima rasti audinių, kurie sudaro apie 60 proc. visos imuninės sistemos, tad gerųjų mikroorganizmų vaidmuo yra itin svarbus.

„Jie padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą, dalyvauja palaikant normalią žarnyno gleivinės būklę, trukdo patogeniniams mikroorganizmams daugintis bei įsitvirtinti žarnyne, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, vitaminų, aminorūgščių sintezėje, padeda geriau įsisavinti kalcį, magnį, geležį, reguliuoja žarnyno peristaltiką, šalina toksinus“, – geruosius kasdien probiotikų atliekamus darbus vardijo gydytoja.

Kasdieniai blogos savijautos palydovai

Apie galimą gyvųjų bakterijų naudą kalbama dar nuo XX a. pradžios, o šiais laikais probiotikų yra net kosmetikoje, apie jų vartojamą leidžiamos specialios mitybos knygos.

Pasak V. Vilkės, gerųjų bakterijų trūkumą organizme skatina kasdieniai spartaus šiuolaikinio gyvenimo palydovai: netaisyklinga mityba, stresas, žalingi įpročiai, miego bei hormonų pusiausvyros sutrikimai. Įtaką žarnyno mikroflorai taip pat daro antibiotikų vartojimas, žarnyno infekcijos, organizmo senėjimo procesai ar net kelionės.

Gydytojos teigimu, dėl visų šių veiksnių gali atsirasti žarnyno mikrofloros disbalansas, vadinamas disbakterioze.

„Sutrikus gerųjų ir patogeninių bakterijų santykiui, įsivyrauja blogoji mikrofloros dalis, dėl to sutrinka metaboliniai ir biocheminiai procesai, nusilpsta imunitetas, organizmas tampa pažeidžiamesnis, prasideda įvairūs susirgimai“, – kalbėjo medikė.

Tuomet, kai organizmui pradeda trūkti gerųjų bakterijų ir nusilpsta imunitetas, V. Vilkės teigimu, tampame neatsparūs daugeliui ligų (peršalimo, grybelinėms ir kitoms infekcijoms, herpes virusui), tai gali turėti įtakos virškinamojo trakto sutrikimams ar uždegiminiams žarnyno susirgimams.

„Dėl disbakteriozės gali pasireikšti alergijos, aknės tipo bėrimas, žvynelinė, autoimuninės ligos, antsvoris bei nutukimas ir net vėžiniai susirgimai, nes gerosios bakterijos sugeba blokuoti toksinų patekimą į organizmą ir neutralizuoti tam tikras kenksmingas medžiagas“, – pasakojo šeimos gydytoja.

Norint šių bėdų išvengti, būtina pagalvoti apie tai, ką kasdien valgome ir kaip gyvename. „Normaliai žarnyno mikroflorai palaikyti svarbus sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, poilsis. Ja būtina nuolat rūpintis“, – kalbėjo V. Vilkė.

Kur slypi gerosios bakterijos?

Kaip teigia gydytoja, gerųjų gyvųjų bakterijų galime aptikti tokiuose produktuose kaip natūralus jogurtas, kefyras, varškė, sūriai, fermentuoti vaisiai ir daržovės, natūraliai rauginta gira, obuolių sidro actas. Kitas būdas gauti organizmui reikalingų gerųjų bakterijų – maisto papildai.

„Normaliai žarnyno mikroflorai būtina įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. Jei rinksitės kitą būdą papildyti žarnyną gerosiomis bakterijomis –maisto papildus, rinkitės kapsuliuotas formas, nes taip bus užtikrinta, kad jų nepažeisskrandžio rūgštys“, –sako V. Vilkė.

Šeimos gydytojos teigimu, reikia nepamiršti, kad probiotikų veikimui storajame žarnyne būtini ir prebiotikai (skaidulos bei kitos praktiškai nesuvirškinamos maisto medžiagos, reikalingos probiotikų dauginimuisi). Taip pat reikia atidžiai perskaityti pakuotės aprašymą, kur turi būti parašyta, kokios bakterijos yra sudėtyje, atsižvelgti į jų kiekį kapsulėje. Probiotikus ji pataria vartoti ryte, prieš pusryčius.

„Visais atvejais būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju, nes yra tam tikrų būklių, kai probiotikų vartojimas nesugeba atlikti savo vaidmens, todėl būtina vartoti tik tuos ir taip, kaip paskyrė gydytojas, žinantis paciento sutrikimus bei organizmo būklę“, – kalbėjo medikė.

Ryto ritualas – stiklinė vandens ir gerosios bakterijos

Žinoma mama, tinklaraščio „Two makes six“ įkūrėja Ieva Arnauskienė, auginanti dvi poras dvynių, neslepia, kad siekdama rūpintis šeimos savijauta kasdien taip pat vartoja gerąsias bakterijas.

Keturių vaikų mamos ryto ritualas – puodelis drungno vandens ir probiotikai bifovaliai. Juos reikėtų vartoti 15 minučių iki pusryčių. Rekomenduojama rinktis tokius, kuriuose yra bent 5 milijardai gerųjų bakterijų vienoje kapsulėje.

I. Arnauskienė pasakoja, kad gerti probiotikus ją paskatino gerėjanti vaikų sveikata. Pasak keturių atžalų, praėjusiais metais juos itin puolė ligos – net teko statyti lašines, tačiau šiemet po nuolatinio probiotikų vartojimo jie atrodo stipresni.

Nors didelei šeimai išvengti ligų – sudėtinga, reguliariai vartodama probiotikus I. Arnauskienė siekia apsisaugoti nuo siaučiančių virusų.

„Galbūt todėl, kad mūsų daug, o gal dėl paveldimumo ar jautresnio vaikų žarnyno, nors ir plauname rankas bei darome, ką galime, dažnai sergame, – pasakoja moteris. – Atrodo, kad vaikai atsilaikys, praslys, bet pastebime, kad po kiek laiko vėl puola ligos. Neseniai siautė virusas, tad probiotikus geriame nuolat“.

Moteris džiaugėsi, kad atžalos gerąsias bakterijas geria noriai. Šiuo metu rinkoje yra ir specialių braškių skonio kramtomųjų tablečių vaikams.

Kita savo šeimos sveikata besirūpinančios moters taisyklė – stiklinė vandens. Tai, kad kasdien iš ryto būtina ja save palepinti, I. Arnauskienę išmokė mama. „Nuo vaikystės atsimenu, kad visuomet atsikėlus reikia išgerti drungno vandens, o tik tuomet pusryčiauti“, – pasakojo sveiką gyvenimo būdą propaguojanti moteris.

Jos šeimos pusryčiai paprastai atrodo taip: stiklinė vandens, po to – grūdų, kruopų košės, vaisiai ar kiaušiniai. Tai, ką šeima valgys, dažniausiai susitariama dar vakare, kad visi jos nariai, o svarbiausia – mažieji būtų patenkinti.

Pusryčiai neapsieina be ąsočio vandens

Savo žarnyno mikroflora žinoma mama rūpinasi ne tik gerdama probiotikus, bet ir galvodama apie mitybą. I. Arnauskienė neslepia, kad apie ją vėl susimąstyti privertė atėjęs pavasaris.

„Su draugėmis „Instagram“socialiniame tinkle sugalvojome tokį projektą – dešimt dienų sveikesnės mitybos. Atsisakėme saldumynų, miltinių produktų. Tiesa, po švenčių visur dar likę saldainių, tad nežinau, kaip seksi, – juokėsi moteris ir neslėpė, jog kartais vaikams leidžia pasmaližiauti, tačiau skatina desertu mėgautis tik tada, kai suvalgytas pagrindinis patiekalas. –Ieškau balanso, nieko nepavyks, jei elgsiesi labai griežtai“.

Tinklaraščio „Two makes six“ įkūrėja džiaugiasi, kad jos vaikams patinka ne tik saldainiai, bet ir sveiki produktai – dukros labai mėgsta daržoves. Vis dėlto vienas svarbiausių jos sveikos mitybos įpročių – vanduo.

„Kasdien stengiuosi, kad tai, ko reikia, visą laiką būtų po ranka. Vaikai užsimanė atsigerti? Tuomet už akių turi užkliūti vandens ąsotis, o ne koks kitas gėrimas“, – sakė I. Arnauskienė, ant kurios ruošiamo pusryčių stalo visuomet turi būti padėta vandens.

Didelei šeimynai kartu papusryčiauti pavyksta ne visada, tad dienos akimirkos paprastai aptariamos vakarieniaujant: „Darbo dieną broliai dažniausi pirmi iškeliauja pro duris, seses vežu į darželį, tad per pusryčius visai šeimai susėsti prie stalo sunku, nors juos ir ruošiu visada. Mums svarbesnė vakarienė, kai visi kartu susėdame, stengiamės pasišnekėti, kokia buvo diena, aptarti įspūdžius“.

Moteris džiaugėsi, kad šeimą suartina ne tik pokalbiai, bet ir aktyvi veikla, taip pat svarbi sveikam gyvenimo būdui palaikyti. Pavasarį dienoms ilgėjant atsiranda vis daugiau progų ką nors nuveikti kartu, pavyzdžiui, statyti lauko namelį ar išsitraukti riedučius. Dviračiais mėgstanti pasivažinėti šeima pasakojo, kad vasarą jais mokys važiuoti ir mažiausias šeimos nares.

 

Pixbay foto

Jums gali patikti