Naujienų portalas

Pozityvumo receptai su Nora Lapinskiene: „gyvenimas yra gražus tiek, kiek gražų mes jį matome“

Pozityvumo receptai su Nora Lapinskiene:

Kaip tam sūnui paklydėliui ir man atėjo laikas grįžti prie šaknų. Manau karantinas daug kam padėjo išsigryninti, suprasti kas tikra, ko sieki, kur link nori judėti. Beveik du dešimtmečius dirbusi televizijoje, pramogų, sveikatos priežiūros, grožio versle, dabar ėmiausi vadovauti vienai iš savo tėvelio įmonių. Užsiimam pastatų, statinių, inžinerinių tinklų ir sistemų projektavimu. Džiaugiuosi šia neįkainojama patirtimi, vykdome daugybę labai įdomių  projektų, dirbu su stipria, patikima architektų, inžinierių komanda, o svarbiausia, kad galiu mokytis iš geriausio – iš savo tėvelio. Žiūriu į jį dirbantį, žaviuosi, stengiuosi dėtis į galvą kiekvieną žodį ir galvoju – kodėl prieš 20 metų nepradėjau to daryti..? Ar reikėjo perkopti 40-metį, kad suprasčiau, kas yra tikrieji autoritetai?  Matyt šiuo atveju pasitvirtina posakis, kad mažiausias greitis pasaulyje – garso. Tai ką tėvai mums sako, kai esam šešiolikos, išgirstame kai mums jau apie keturiasdešimt (juokiasi).

Kaip geriausiai pradėti rytą?

Geriausiai pradėti dieną, „pasikraunant“ energija, padeda gera muzika ir mankšta. Kiekvieną rytą, kol šeima dar miega, atsidarau terasos duris ir darau 15 minučių mankštą, įsijungusi mėgiamą muziką, tuo pačiu ir šeiminykščius pažadinu.

Dabar ir žiemą daugiau leidžiame laiko namuose – koks jūsų namų jaukumo receptas?

Smagiausia tai, kad rūpestį namų jaukumu, šiuo metu, perėmusi mano devynmetė dukrytė. Kadangi aš daug dirbu, ji ir studentais broliais pasirūpina, neretai rytais jiems neša pusryčius į lovas. O aš, ko ne kas vakarą, gryžus namo, jau iš tolo užuodžiu jos kepamų skanėstų kvapą. O kas gali būti jaukiau, nei sugrįžti į pyragais kvepiančius namus?

Jei jūsų draugai nusiminę, kaip juos paguodžiate, palaikote?

Mano draugai žino kur mane rasti, taip pat žino, kad visada padėsiu kuo begalėdama. Juk dažniausiai ir reikia ne tiek pačios pagalbos, kaip žinojimo, kad jos sulauksi, jei prireiks. Aš nemoku guosti vapėdama banalybes, bet galiu padėt apsidairyt ir pamatyt gerus dalykus. Gyvenimas yra gražus tiek, kiek gražų mes jį matome.

Smagiausias prsiminimas iš vasaros?

Man praėjusi vasara buvo TO-BU-LA! Nepamenu kada tiek keliavom po Lietuvą, o ji tokia graži, net kvapą gniaužia. Pagaliau turėjome progą įvertinti tai, ką turim, o turim labai daug! Ežerai, jūra, miškai ir upės. Gal būt smagiausias įvykis šią vasarą, kad išmokau čiuožti vandenlente, pasirodo net tokioms pramogoms amžius ne riba.

Kur planuojate keliauti kitais metais ar šią žiemą jei leis aplinkybės?

Kol kas į užsienį keliauti neturiu jokio noro, gal tik kalnų ilgiuosi, bet nieko tokio, slidės nespės surūdyti, svarbiausia visiem susitelkus įveikti nelemtąjį Covid-19, kad galėtume grįžti į normalų gyvenimą, o tada ir apie keliones pradėsim galvoti

Kokia paskutinė skaityta knyga ir kino filmas jums paliko stipriausią įspūdį, ką rekomenduotumėte?

Nesenai baigiau skaityti indų kilmės rašytojo Rohinston Mistry knygą „Šeimos reikalai“. Tiesą sakant per savaitgalį ją „suvalgiau“, pasinėriau į Indijos kasdienybę, palyginau ją su mūsiške, pervertinau savo vertybių skalę, dar kartą suvokiau, kaip stipriai myliu savo šeimą ir kas ištiesų gyvenime svarbu.

Kas jus labiausiai palaikė per pirmąjį karantiną?

Nei pirmo, nei antro karantino metu nesijaučiau taip, kad man reiktų palaikymo. Pati galėjau palaikyti ir padėti visiems kam reikia, ypač kol nedirbau. Žinoma, žmogui, įpratusiam prie didelio gyvenimo tempo, staiga sėdėti namuose nėra labai paprasta, tad prasiblaškyti man labai padėjo golfas. Viena arba dviese su tėveliu žygiuodavom laukais, lazdom mosikuodami, grožėjomės bundančia gamta ir tobulinom šio žaidimo įgudžius. Didžiuojuosi savo jaunėliu sūnum Dominyku, kuris karantino metu neverkšlendamas ruošėsi abitūros egzaminams ir puikiai juos išlaikė. Net nelemtąją matematiką, kuri pakišo koją daugybei abiturientų.

Kaip palaikote socialinius santykius su kitais?

Šiais laikais palaikyti ryšius su žmonėmis tikrai ne problema. Žinoma, kad trūksta to tikro bendravimo, atrodo daug ką atiduočiau, kad tik galėčiau apkabinti artimuosius ir draugus. Šiemet, tiek šventas Kalėdas, tiek Naujus metus, mokėmės švęsti nuotoliniu būdu. Zoom’as ir visos kitos nuotolinio bendravimo platformos yra gerai. Smagu matyti veidus, girdėti balsus. Viename zoom Kalėdų vakarėlyje buvome susijungę net 8 šeimos, bet aš niekaip prie tokio bendravimo nepriprantu, lieku pasyvia stebėtoja. Man reikia matyti žmogaus akis, jausti intonacijas… Turbūt čia kažkas panašaus, kaip bučiuotis per stiklą (jukiasi).

Pasidalinkite muzikos kūriniu, trumpu skaitiniu, vaizdu, video, kuris teigiamai jus pakrauna visai dienai ir yra geros nuotaikos užtaisas?

Dabar man numeris vienas – mano sūnaus, Augusto Lapinsko daina šią vasarą įrašyta su Bardai.lt komanda. Įkvepianti muzika ir aktualūs žodžiai. Priedainyje skamba tekstas: gyventi, gyventi, laikytis… To visiems ir linkiu – saugokim vieni kitus, laikykimės, kad visi galėtume gyventi!

https://music.youtube.com/watch?v=X8biCkp4okU&feature=share

Jums gali patikti