Dietologų vengiami produktai: kodėl verta atkreipti dėmesį
Maisto pasirinkimas šiandien tapo itin sudėtingu procesu. Parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių produktų, o reklamos žada stebuklingą poveikį sveikatai ir figūrai. Tačiau mitybos specialistai turi visai kitokį požiūrį į daugelį populiarių maisto produktų. Jie kasdien susiduria su netinkamos mitybos pasekmėmis ir mato, kaip tam tikri produktai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsiu septynis maisto produktus, kurių patys dietologai vengia savo lėkštėse, ir kodėl.
Perdirbtos mėsos gaminiai: paslėptas pavojus
Dešros, dešrelės, rūkyti mėsos gaminiai – šie produktai tapo kasdienio raciono dalimi daugelyje šeimų. Tačiau dietologai į juos žiūri itin atsargiai. Perdirbtos mėsos gaminiuose gausu pridėtinių medžiagų: konservantų, dažiklių, skonio stipriklių ir nitritų. Pastarieji naudojami siekiant išlaikyti rausvą mėsos spalvą ir apsaugoti nuo bakterijų, tačiau organizme jie gali virsti kancerogeninėmis medžiagomis.
Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtą mėsą priskiria pirmos grupės kancerogenams – tai reiškia, kad jų ryšys su vėžiniais susirgimais yra moksliškai įrodytas. Ypač stipri koreliacija pastebima su storosios žarnos vėžiu. Be to, šiuose produktuose dažnai būna labai daug druskos, kuri didina kraujospūdį ir apkrauna inkstus.
Jei kartais užsimanote dešros ar dešrelių, rinkitės aukščiausios kokybės gaminius su minimaliu priedų kiekiu. Geriausia alternatyva – namie ruošta mėsa, kurios kilmę ir sudėtį žinote.
Saldinti gėrimai: skystas cukrus be naudos
Gazuoti gėrimai, nektarai, energiniai gėrimai – tai produktai, kurių dietologai nelaiko net maisto dalimi. Stiklinėje tokio gėrimo gali būti iki 10 šaukštelių cukraus, o nauda organizmui – nulinė. Skirtingai nuo vaisių, kuriuose cukrus ateina kartu su skaidulomis, vitaminais ir mineralais, saldinti gėrimai teikia vien „tuščias kalorijas”.
Reguliarus saldintų gėrimų vartojimas siejamas su nutukimu, 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ligomis ir dantų ėduonimi. Ypač pavojinga, kad šie gėrimai nesukelia sotumo jausmo – organizmas nekompensuoja šių kalorijų mažindamas kitų maisto produktų suvartojimą.
Dietologai rekomenduoja rinktis vandenį, nesaldintą arbatą arba kavą. Jei norisi gaivaus skonio, į vandenį galima įdėti šviežių citrusų, uogų ar mėtų lapelių.
Balti miltiniai gaminiai: rafinuotas pavojus
Balti miltai – tai grūdai, iš kurių pašalintos vertingiausios dalys: sėlenos ir gemalai. Kartu su jais prarandama didžioji dalis maistinių medžiagų ir skaidulų. Lieka praktiškai vien krakmolas, kuris organizme greitai virsta gliukoze ir sukelia staigų cukraus kiekio kraujyje šuolį.
Baltų miltų gaminiai – duona, bandelės, pyragai, makaronai – yra aukšto glikeminio indekso produktai. Jie greitai pasotina, bet alkio jausmas sugrįžta netrukus. Ilgainiui toks mitybos modelis didina nutukimo, 2 tipo cukrinio diabeto ir širdies ligų riziką.
Vietoj baltų miltų gaminių dietologai renkasi pilno grūdo produktus. Juose išlieka visos vertingos grūdo dalys, todėl jie turi daugiau skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Pilno grūdo gaminiai lėčiau kelia cukraus kiekį kraujyje ir ilgiau išlaiko sotumo jausmą.
Transriebalai: pramonės padarinys
Transriebalai – tai dirbtinai sukietinti augaliniai riebalai, kurie naudojami siekiant pailginti produktų galiojimo laiką ir suteikti jiems pageidaujamą tekstūrą. Jie dažnai randami greitame maiste, konditerinius gaminius, margarinuose, traškučiuose ir kituose užkandžiuose.
Dietologų bendruomenėje vyrauja vieninga nuomonė – transriebalai yra vieni pavojingiausių maisto komponentų. Jie didina „blogojo” cholesterolio kiekį kraujyje, mažina „gerojo” cholesterolio koncentraciją ir didina širdies ligų riziką. Taip pat jie siejami su uždegiminiais procesais organizme, kurie gali prisidėti prie įvairių lėtinių ligų vystymosi.
Norint išvengti transriebalų, svarbu skaityti produktų etiketes. Atkreipkite dėmesį į frazę „iš dalies hidrinti augaliniai riebalai” – tai transriebalų sinonimas. Geriau rinktis natūralius riebalų šaltinius: alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus ir sėklas.
Dirbtiniai saldikliai: apgaulinga alternatyva
Aspartamas, sacharinas, sukralozė – šie dirbtiniai saldikliai dažnai pristatomi kaip sveikesnė alternatyva cukrui. Jie beveik neturi kalorijų ir nesukelia staigaus cukraus kiekio kraujyje šuolio. Tačiau dietologai į juos žiūri skeptiškai.
Tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai gali keisti žarnyno mikrobiotą, didinti apetitą ir paradoksaliai prisidėti prie svorio augimo. Jie taip pat gali išlaikyti potraukį saldumynams, nes nepratina skonio receptorių prie mažiau saldaus maisto.
Be to, kai kurie tyrimai sieja dirbtinius saldiklius su padidėjusia metabolinio sindromo, 2 tipo cukrinio diabeto ir širdies ligų rizika, nors šie ryšiai dar nėra galutinai įrodyti.
Jei norite mažinti cukraus vartojimą, geriau palaipsniui pratinkite savo skonio receptorius prie mažiau saldaus maisto, o ne keiskite cukrų dirbtiniais saldikliais.
Pramoninis jogurtas su priedais: cukraus bomba
Jogurtas savaime yra vertingas produktas, turtingas baltymų, kalcio ir probiotikų. Tačiau pramoniniai vaisiniai jogurtai dažnai turi tiek cukraus, kad jų maistinė vertė tampa abejotina. Vienoje tokio jogurto pakuotėje gali būti iki 6 šaukštelių cukraus.
Be cukraus, šiuose jogurtuose dažnai yra dirbtinių dažiklių, aromatizatorių ir konservantų. Vaisių kiekis juose paprastai būna minimalus, o vaisių skonis kuriamas dirbtinėmis priemonėmis.
Dietologai rekomenduoja rinktis natūralų jogurtą be priedų ir, jei norisi saldumo, įdėti į jį šviežių vaisių ar uogų. Taip gaunate visą jogurto naudą be nereikalingų priedų ir cukraus.
Ką iš tiesų valgo mitybos specialistai
Nors šis straipsnis sutelktas į produktus, kurių vengia dietologai, verta paminėti, ką jie iš tiesų valgo. Jų lėkštėse dominuoja neperdirbti, natūralūs produktai: daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai ir sėklos. Jie renkasi kokybę, o ne kiekį, ir savo mitybą grindžia moksliniais įrodymais, o ne trumpalaikėmis maisto madomis.
Svarbu suprasti, kad net dietologai retkarčiais leidžia sau mėgautis „nesveiku” maistu. Skirtumas tas, kad jie tai daro sąmoningai, kaip išimtį, o ne kasdienę praktiką. Sveikas požiūris į mitybą reiškia ne visišką tam tikrų produktų atsisakymą, bet jų vartojimo ribojimą ir geresnių alternatyvų pasirinkimą kasdienėje mityboje.
Stebėdami savo mitybą, atminkite, kad maistas yra ne tik kuras organizmui, bet ir malonumas, kultūros dalis, socialinis ritualas. Raskite balansą tarp sveikatos ir gyvenimo džiaugsmo, ir jūsų mityba taps ne našta, o natūralia ir malonią gyvenimo dalimi.