Yra žmonių, su kuriais kalbėtis lengva bet kokia tema – nesvarbu, ar susitinki juos autobusų stotelėje, ar prie vakarienės stalo su svetimais giminaičiais. Ir yra tokių, su kuriais net apie orus sunku ką nors pasakyti. Skirtumas dažniausiai ne intelekte ar iškalboje, o keliuose paprastuose įpročiuose, kuriuos galima išmokti.
Klausyk daugiau, nei kalbi
Skamba banaliai, bet dauguma žmonių pokalbio metu galvoja ne apie tai, ką sako pašnekovas, o apie tai, ką patys pasakys toliau. Jei sugebi bent kelias minutes tikrai klausytis – ne tik girdėti žodžius, bet ir suprasti, kas už jų slypi – pokalbis pats save pastūmėja į priekį. Žmonės jaučia, kada jų klauso nuoširdžiai, ir atsiveria.
Užduok klausimus, kurie neveda į „taip” arba „ne”
„Ar tau patinka kelionės?” – toks klausimas dažnai baigiasi vienu žodžiu. „Kokia kelionė tau labiausiai įsiminė?” jau atveria erdvę pasakojimui. Nedidelis skirtumas formuluotėje, bet jis lemia, ar pokalbis pavirsta apklausa, ar tikru dialogu.
Turėk savo „atsargos” temų sąrašą
Ne visada pokalbis rutuliojasi savaime. Naudinga turėti galvoje kelias temas, kurios beveik visada sukelia reakciją – filmai, keliai, maistas, keisti pomėgiai, vaikystės prisiminimai. Nereikia jų primesti prievarta, bet žinojimas, kad turi „kortą rankovėje”, suteikia ramybės, kai pokalbis staiga apmiršta.
Nebijok tylos
Daugelis žmonių pokalbyje bijo pauzės labiau nei bet ko kito ir todėl skuba ją užpildyti bet kuo. Bet trumpa tyla – tai ne pokalbio pabaiga, o kartais tiesiog erdvė apmąstymui. Kas nutinka, jei leidi jai pabūti kelias sekundes, prieš skubėdamas ką nors pasakyti?
Dalykis savo patirtimi, bet nepersistenk
Geras pokalbis – tai apykaita, ne monologas. Kai pašnekovas kažką papasakoja, natūralu atsakyti savo panašia istorija ar mintimi. Bet yra riba – jei kiekvieną jo pasakojimą paverti proga papasakoti dešimt savų, pokalbis pradeda suktis tik apie tave. Įdomu tampa tada, kai temos gyvena tarp abiejų.
Nesistenk visada žinoti daugiau
Yra pagunda kiekvienoje temoje pademonstruoti, kad ir tu apie tai žinai. Bet pokalbis su žmogumi, kuris viską pataiso ir viską žino geriau, greitai tampa varginantis. Kartais įdomiau paklausti, kaip tai atrodo iš pašnekovo pusės, nei skubėti su savo išvada.
Būk atviras keistoms ar netikėtoms temoms
Geriausi pokalbiai dažnai nutolsta nuo įprastų temų – oro, darbo, naujienų – ir nueina kur nors, kur niekas nesitikėjo. Kažkas paklausia apie senovės legendas, kažkas prisimena keistą sapną – ir staiga pokalbis įgauna gyvybės. Nereikia bijoti tokių nukrypimų, jie dažnai ir yra tai, kas išlieka atmintyje.
Tai, kas lieka, kai pokalbis baigiasi
Iš tiesų nė viena iš šių taisyklių neveikia atskirai nuo kitos. Klausymasis be tikro susidomėjimo tampa technika, o įdomios temos be gebėjimo tylėti – triukšmu. Gebėjimas kalbėtis apie viską ateina ne iš to, kad žinai daug faktų, o iš to, kad esi tikrai šalia žmogaus, su kuriuo kalbiesi. Visa kita – klausimai, temos, pauzės – tik įrankiai, padedantys tą buvimą palaikyti.