Po vienos vėjuotos rudens nakties tvarkingas kiemas gali pasidengti lapais. Sveikus lapus verta kompostuoti arba naudoti kaip mulčią, o ligų pažeistus ir kenkėjų apniktus geriau išvežti su žaliosiomis atliekomis.
Taisyklė paprasta: jei lapas buvo sveikas, jis gali grįžti į dirvą. Jei ant jo matyti dėmės, pelėsis, daug kenkėjų požymių arba medis visą sezoną sirgo, toks „paveldas“ po krūmais ar komposte kitą pavasarį gali sugrįžti.
Sveiki lapai – nemokama medžiaga dirvai
Nugrėbti lapai atrodo kaip bereikalingas darbas, bet juose yra dalis medžiagų, kurias medis per sezoną pasiėmė iš dirvos. Komposte jie palaipsniui virsta puria organine mase, kuri gerina žemės struktūrą ir padeda jai išlaikyti drėgmę.
Pati lapų krūva taip pat suyra, tik lėčiau. Kad nereikėtų laukti daug metų, lapus verta maišyti su žalia, drėgnesne medžiaga: nupjauta žole, daržovių lupenomis, augalų liekanomis. Sausi lapai komposte yra vadinamoji „rudoji“ dalis, kuriai reikia drėgmės ir oro.
Kada galima mulčiuoti lapais
Sveikais, sausais lapais galima pridengti lysves, gėlynus, krūmus ir medžių pomedžius. Jie saugo dirvą nuo staigių temperatūros svyravimų, mažina drėgmės garavimą ir stabdo piktžolių želimą. Tai ypač patogu ten, kur rudenį nebeplanuojate nei ravėti, nei sodinti.
Storas, susigulėjęs lapų sluoksnis gali virsti beveik nepralaidžiu kilimu. Ant vejos jis uždengia žolę, sulaiko drėgmę ir sudaro sąlygas pūti. Todėl nuo vejos lapus geriau surinkti, o į lysves berti ne vientisu šlapiu sluoksniu, o papurentus ar vejapjove susmulkintus.
Mulčiuojant svarbu neapkrauti augalo stiebo ar medžio kamieno. Aplink juos palikite nedidelį tarpą: tada prie žievės liks mažiau drėgmės, o graužikams bus sunkiau įsikurti jaukioje lapų „antklodėje“.
Ar visus lapus galima dėti į kompostą?
Ne. Jei vaismedžių lapai buvo smarkiai dėmėti, susisukę, kenkėjų apniktos, o po krūmais matyti pelėsio ar ligų požymių, saugiausia jų nenaudoti nei mulčiui, nei paprastam namų kompostui. Vėsiame, lėtai bręstančiame komposte ligų sukėlėjai gali išlikti, o pavasarį problema sugrįš ten, kur mažiausiai jos tikitės.
Atsargiau elkitės ir su itin stambiais, kietais lapais. Juos verta susmulkinti, nes kitaip jie sulips į tankų sluoksnį ir irs labai lėtai. Riešutmedžio lapus geriau kompostuoti atskirai ir šviežių nebarstyti prie jautresnių augalų: juose esančios medžiagos gali slopinti kai kurių kultūrų augimą.
- Kompostuokite sveikus lapus, sumaišytus su žole ir kitomis sodo bei virtuvės augalinėmis atliekomis.
- Mulčiuokite sveikais, geriausia susmulkintais lapais lysves, krūmus ir medžių pomedžius.
- Palikite vejoje tik ploną sluoksnį arba pervažiuokite jį vejapjove, kad lapai neuždusintų žolės.
- Išvežkite ligotus, smarkiai kenkėjų pažeistus, supelijusius lapus ir užkrėstas augalų liekanas.
Kada geriau lapus išvežti
Ne kiekviename kieme yra vietos kompostinei, o mažame sklype keli dideli medžiai per savaitę gali „pagaminti“ daugiau lapų, nei spėjate panaudoti. Tada žaliųjų atliekų išvežimas nėra nei pralaimėjimas, nei tinginystė, o tvarkingas sprendimas, ypač jei lapai šlapi, ligoti arba jų tiek daug, kad užverstų visas lysves.
Lapų deginti neverta. Dūmai teršia orą ir nemaloniai kvepia kaimynams, be to, prarandama medžiaga, kurią būtų galima perdirbti į kompostą. Surinktus lapus galima vežti į savivaldybės numatytą žaliųjų atliekų surinkimo vietą arba atiduoti pagal vietos tvarką.
Dažniausiai geriausias sprendimas nėra vienas maišas visiems lapams. Sveikus panaudokite ten, kur jie saugos ir maitins dirvą, o įtartinus bei perteklinius išvežkite – tada pavasarį sode liks ne ligų židiniai, o tvarkinga, gyva žemė.