Patarimas „kartais reikia gerai paspausti, kad variklis prasivalytų“ gerai pažįstamas daugeliui vairuotojų. Vieni siūlo kelias minutes palaikyti keturis tūkstančius sūkių, kiti tvirtina, kad nuo nuosėdų automobilį išgelbės sportinis pavarų dėžės režimas. Tačiau vienos sūkių ribos, kurią pasiekęs bet kuris variklis pradėtų valytis, nėra.
Tokiuose patarimuose dažnai sumaišomi keli skirtingi dalykai: trumpų kelionių poveikis, važiavimas per aukšta pavara, nuosėdos variklyje ir kietųjų dalelių filtro regeneracija. Ilgesnė kelionė tam tikromis sąlygomis gali būti naudinga, bet bandymas „gydyti“ automobilį dideliais sūkiais problemos nebūtinai išspręs.
Keturi tūkstančiai sūkių nėra universali valymo riba
Teiginys, esą variklis geriausiai išsivalo ties 4 000–4 500 aps./min., pernelyg supaprastintas. Benzininio ir dyzelinio variklių darbo režimai skiriasi, o vien sūkių skaičius neparodo nei apkrovos, nei temperatūros konkrečioje sistemos vietoje. Sūkių didinimas stovint aikštelėje ir važiavimas sušilusiu automobiliu užmiestyje yra skirtingos sąlygos.
Aiškus pavyzdys – dyzelinio automobilio kietųjų dalelių filtras. Tam tikrų modelių instrukcijose „Ford“ rekomenduoja palankesnėms regeneracijos sąlygoms sudaryti bent 20 minučių važiuoti pagrindiniu keliu ar greitkeliu, parinkus pavarą, su kuria galima palaikyti maždaug 1 500–3 000 aps./min. Taigi net šiuo atveju kalbama apie kitokį režimą nei patarimuose minimi keturi tūkstančiai. Be to, šios rekomendacijos negalima automatiškai taikyti visiems automobiliams.
Filtro regeneracija nėra viso variklio valymas. Tai, kad išmetimo sistemoje sudeginama dalis filtre susikaupusių suodžių, dar nereiškia, jog kartu išvalomi purkštukai, EGR vožtuvas ar įsiurbimo sistema.
Ramiai važiuoti galima – problema dažnai yra kelionės trukmė
Kasdienis maršrutas iki mokyklos, parduotuvės ir atgal gali baigtis automobiliui tinkamai nesušilus. Rudenį ir žiemą tokios kelionės ypač įprastos: variklis užvedamas, nuvažiuojami keli kilometrai ir jis vėl išjungiamas.
Dyzeliniams automobiliams su kietųjų dalelių filtru toks naudojimas gali apsunkinti regeneraciją. „Ford“ nurodo, kad trumpos kelionės, dažnas variklio išjungimas bei nuolatinis greitėjimas ir lėtėjimas gali neleisti susidaryti filtro regeneracijai reikalingoms sąlygoms.
Vis dėlto neverta daryti išvados, kad kiekvienas ramiai važiuojantis žmogus gadina automobilį. Tolygus važiavimas sušilusiu varikliu ir trumpas kelių kilometrų maršrutas nėra tas pats. Nėra pagrindo ir 2 000 aps./min. laikyti riba, žemiau kurios variklis būtinai pradeda kaupti nuosėdas.
Važiavimo poveikio nepaaiškina ir vairuotojo lytis. Posakiai apie „moterišką“ vairavimą tik užgožia tai, ką iš tiesų reikėtų vertinti: kelionių trukmę, tinkamos pavaros pasirinkimą ir konkretaus automobilio eksploatavimo reikalavimus.
Maži sūkiai ir didelė apkrova – jau kita situacija
Važiuoti nedideliais sūkiais lengvai spaudžiant akceleratorių nėra tas pats, kas aukšta pavara reikalauti staigaus įsibėgėjimo. Jei automobilis sunkiai greitėja, variklis vibruoja ar dirba nenoriai, stipriau spausti pedalą ne visada yra tinkamas sprendimas.
Kai kuriuose turbininiuose benzininiuose varikliuose su tiesioginiu įpurškimu esant mažiems sūkiams ir didelei apkrovai gali pasireikšti LSPI – priešlaikinis užsidegimas. Tai potencialiai žalingas reiškinys, kurio nereikėtų painioti su paprastu ramiu važiavimu. „Mobil“ techniniame paaiškinime būtent mažų sūkių ir didelės apkrovos derinys nurodomas kaip būdinga LSPI pasireiškimo sąlyga.
Vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže verta rinktis greitėjimui tinkamą pavarą. Automatinė dėžė ją paprastai parenka pati, todėl nėra prasmės specialiai laikyti žemesnės pavaros ar siekti iš anksto nusistatytų sūkių vien dėl tariamo valymo. Sportinis režimas keičia pavarų perjungimo logiką, tačiau nėra variklio priežiūros procedūra.
Kada verta važiuoti ilgiau, o kada – į servisą?
Jei automobilis naudojamas beveik vien trumpiems maršrutams, prasminga peržiūrėti jo instrukcijoje pateiktas eksploatavimo ir filtro priežiūros rekomendacijas. Ilgesnę kelionę galima suplanuoti kartu su įprastais reikalais, važiuojant leistinu greičiu ir tinkamai parinkta pavara. Tam nereikia nei maksimalių sūkių, nei agresyvaus greitėjimo.
Kitaip yra tada, kai automobilis praranda galią, trūkčioja ar prietaisų skydelyje atsiranda perspėjimas. Tuomet pirmiausia reikia išsiaiškinti pranešimo reikšmę ir vadovautis konkretaus modelio instrukcija. Visų gedimų nederėtų suversti „užsiteršusiam varikliui“ ir tikėtis, kad stipriau paspaudus akceleratorių jie išnyks.
Praktiškiausia pradėti nuo savo automobilio naudojimo įvertinimo: kiek trunka įprasta kelionė, ar variklis spėja sušilti ir kokias išmetimo sistemos priežiūros sąlygas numato gamintojas. Šie atsakymai naudingesni už vieną visiems siūlomą sūkių skaičių.
