Lietuvos vairuotojai degalinėse moka vis daugiau, o dyzelinu varomų automobilių savininkai kainų augimą jaučia skaudžiausiai. Pasaulinėje naftos rinkoje pastarąją savaitę kainos kiek sumažėjo, tačiau degalai vis dar gerokai brangesni nei prieš metus. Spalio 12 dienos duomenys rodo didžiulius skirtumus tarp Europos Sąjungos šalių: vienur litras dyzelino kainuoja daugiau kaip 2,50 euro, kitur jo galima nusipirkti beveik dvigubai pigiau. Lietuva šiame palyginime ne tarp palankiausių vietų.
Ryškus ir skirtumas su kaimynine Lenkija, kur degalai pastebimai pigesni. Dažnai per sieną keliaujantiems vairuotojams tai gali reikšti apčiuopiamą sutaupymą. Pagal Lietuvos energetikos agentūros skelbiamą statistiką, užpylus 50 litrų dyzelino baką Lenkijoje, teoriškai galima išleisti maždaug 20 eurų mažiau nei Lietuvoje. Benzino kainų skirtumas taip pat nemažas, tačiau jo padėtis kitokia: Lietuvoje benzinas vis dar kainuoja mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
Lietuvoje dyzelinas jau kainuoja 2,20 euro: kiek daugiau mokame nei kaimynai?
Spalio 12 dieną vidutinė benzino kaina Lietuvos degalinėse buvo 1,914 euro už litrą, dyzelino – 2,20 euro. Dyzelinas buvo maždaug 28 centais brangesnis už benziną. Jei vairuotojas kas savaitę sunaudoja po 50 litrų degalų, šis skirtumas sudaro apie 14 eurų, nors galutines automobilio išlaidas lemia ir jo degalų sąnaudos.
Lenkijoje tą pačią dieną litras benzino vidutiniškai kainavo 1,57 euro, o dyzelino – 1,799 euro. Lietuvos vairuotojai už benziną moka maždaug 34 centais daugiau, o už dyzeliną – apie 40 centų daugiau už kiekvieną litrą.
Taip kainų skirtumas atrodo, kai į baką telpa 50 litrų degalų:
| Degalai | Lietuvoje, 50 l | Lenkijoje, 50 l | Skirtumas |
|---|---|---|---|
| Benzinas | 95,70 € | 78,50 € | 17,20 € |
| Dyzelinas | 110,00 € | 89,95 € | 20,05 € |
Tai skaičiavimai pagal vidutines spalio 12 dienos kainas, todėl konkrečiose degalinėse sumos gali skirtis. Vis dėlto jie paaiškina, kodėl dalis vairuotojų, vykstančių į Lenkiją apsipirkti ar darbo reikalais, kartu užsipila ir pilną baką.
Latvijoje ir Estijoje degalų kainos daug artimesnės lietuviškoms. Estijoje benzinas vidutiniškai kainavo 1,92 euro, dyzelinas – 2,01 euro už litrą, o Latvijoje atitinkamai 1,94 ir 2,07 euro. Taigi benzino kainos trijose Baltijos šalyse panašios, bet dyzelinas Lietuvoje pastebimai brangesnis.
Kodėl Europoje kainos taip skiriasi?
Tarp Europos Sąjungos valstybių skirtumai dar didesni. Spalio 12 dienos duomenimis, brangiausias dyzelinas buvo Suomijoje, kur litras kainavo apie 2,54 euro, o pigiausias – Maltoje, kur vidutinė kaina siekė vos 1,21 euro. Skirtumas sudaro 1,33 euro už litrą: už 50 litrų dyzelino Suomijoje tektų sumokėti 127 eurus, o Maltoje – 60,50 euro.
Panašiai atrodo ir benzino rinka. Danijoje litras kainavo apie 2,66 euro, Maltoje – 1,34 euro, todėl 50 litrų bako kaina tarp šių šalių skiriasi 66 eurais. Prie brangiausių degalų rinkų dar priskiriamos Nyderlandai ir Suomija, o mažesnės kainos fiksuojamos Bulgarijoje ir Lenkijoje.
Nors visos šios šalys priklauso Europos Sąjungai, vienodos degalų kainodaros nėra. Galutinę kainą lemia ne tik naftos ir perdirbtų degalų kaina tarptautinėje rinkoje, bet ir kiekvienos šalies akcizai, pridėtinės vertės mokestis, tiekimo išlaidos bei mažmeninės prekybos sąlygos. Todėl net atpigus naftai vairuotojai ne visur iš karto pajunta pokytį.
Lietuvoje padėtis dvejopa. Spalio 12 dieną benzinas buvo maždaug 4,8 proc. pigesnis už Europos Sąjungos vidurkį, o dyzelinas – apie 3 proc. brangesnis. Tai ypač svarbu verslui, kuris degalams kas mėnesį išleidžia tūkstančius eurų. Transporto įmonėms net kelių centų skirtumas už litrą per metus gali reikšti nemažas papildomas išlaidas.
Kiek degalai pabrango per metus?
Palyginus dabartines kainas su praėjusio rudens kainomis, pokytis dar ryškesnis. 2025 metų spalio viduryje Lietuvoje benzino litras vidutiniškai kainavo 1,402 euro, dyzelino – 1,465 euro. Šių metų spalio 12 dieną benzinas kainavo jau 1,914 euro, dyzelinas – 2,20 euro.
Per metus benzinas pabrango maždaug 51 centu, o dyzelinas – beveik 74 centais už litrą. Užpildyti 50 litrų baką benzininiam automobiliui dabar kainuoja apie 26 eurais daugiau nei prieš metus, dyzeliniam – beveik 37 eurais daugiau.
Kaip tai atsiliepia šeimos biudžetui? Tarkime, automobilis per mėnesį nuvažiuoja 1500 kilometrų ir sunaudoja vidutiniškai 6 litrus dyzelino 100 kilometrų, tad mėnesiui prireikia apie 90 litrų. Praėjusį spalį šis kiekis kainavo maždaug 132 eurus, dabar – 198 eurus. Jei atstumas ir sąnaudos nepasikeitė, vien degalams kas mėnesį tenka skirti apie 66 eurais daugiau.
Per metus toks skirtumas sudarytų beveik 800 eurų. Už tokią sumą galima atlikti didesnius automobilio priežiūros darbus, nusipirkti padangų komplektą ar padengti dalį draudimo išlaidų.
Neramina ir naftos rinka. Vidutinė „Brent“ naftos kaina per aptariamą savaitę sumažėjo 1,2 proc. ir siekė apie 102 JAV dolerius už barelį. Prieš metus barelis vidutiniškai kainavo apie 65 dolerius. Taigi kainų lygis vis dar gerokai aukštesnis, o trumpalaikis naftos atpigimas nebūtinai garantuoja mažesnes kainas degalinėse.
Kaip sutaupyti degalams?
Esant tokioms kainoms, verta atidžiau rinktis, kur ir kada pildyti baką. Vien degalinių kainų palyginimas gali sutaupyti daugiau, nei atrodo. Lietuvos energetikos agentūros spalio 13 dienos duomenimis, dyzelino litro kaina skirtingose degalinėse svyravo nuo 2,095 iki 2,349 euro. Tai daugiau kaip 25 centų skirtumas už litrą, arba beveik 13 eurų už 50 litrų.
Prieš važiuojant į degalinę naudinga palyginti kelių netoliese esančių tinklų kainas, nes jos gali skirtis net tame pačiame mieste. Tačiau važiuoti dešimtis papildomų kilometrų vien dėl kelių centų pigesnių degalų dažniausiai neapsimoka – dalį sutaupymo suvartosite pačioje kelionėje.
Galima stebėti ir kainų kitimą per savaitę. LEA pastebi, kad Lietuvoje antradienio rytais degalų kainos dažnai pakyla, o vėliau iki savaitgalio palaipsniui mažėja. Tai nėra garantuota taisyklė, todėl prieš pildant baką geriau pasitikrinti konkrečios degalinės kainą, o ne pasikliauti vien savaitės diena.
Nemažai padeda sutaupyti ir vairavimo įpročiai. Staigus greitėjimas, intensyvus stabdymas ir nereikalingas važiavimas dideliu greičiu didina degalų sąnaudas, o tolygus važiavimas ir eismo situacijų numatymas paprastai jas mažina. Reikėtų reguliariai tikrinti ir padangų slėgį: pernelyg mažas slėgis didina pasipriešinimą riedėjimui, taigi ir degalų sąnaudas.
Dažnai į Lenkiją keliaujantiems vairuotojams verta apsvarstyti galimybę ten prisipilti degalų. Tačiau specialiai važiuoti šimtus kilometrų dėl pigesnio bako neekonomiška. Jei kelionė pirmyn ir atgal sudaro papildomus 200 kilometrų, o automobilis sunaudoja 6 litrus 100 kilometrų, vien kelionei prireiks apie 12 litrų. Jų kaina gali suėsti didžiąją dalį sutaupytų pinigų.
Ar degalai artimiausiu metu atpigs?
Aiškių ženklų, kad degalai Lietuvoje greitai ir smarkiai atpigs, kol kas nėra. Nors per savaitę vidutinė naftos kaina sumažėjo, geopolitinė įtampa ir tarptautinės rinkos svyravimai išlieka svarbiais veiksniais. Degalinių kainos priklauso ne vien nuo tos dienos naftos kainos, bet ir nuo anksčiau įsigytų degalų savikainos, tiekimo sutarčių bei konkurencijos.
Spalio pirmoje pusėje didmeninė benzino kaina Lietuvoje padidėjo apie 7 centus už litrą, o dyzelino – apie 5 centus. Tai rodo, kad mažmeninių kainų mažėjimą riboja ir didmeninės rinkos pokyčiai.
Lietuvos vairuotojams ši situacija primena, kad degalų kainos Europoje net tarp kaimyninių valstybių gali skirtis labai smarkiai. Kol vieni už litrą dyzelino moka kiek daugiau nei eurą, kiti turi pakloti daugiau kaip du su puse euro. Lietuvoje automobilis daugeliui išlieka būtina kasdienio susisiekimo priemonė, todėl net kelių centų kainos pokytis ilgainiui gali apčiuopiamai paveikti šeimos biudžetą.
Kartais didžiausią naudą duoda ne ilga kelionė į pigesnę degalinę, o paprastas sprendimas pasirinkti kitą degalinę tame pačiame mieste.
