Atvėsus orams daugelis galvoja, kad lapus nudažo šalna, tačiau pokytis prasideda anksčiau – kai dienos sutrumpėja ir medis pradeda ruoštis žiemai. Šviesos mažėja, todėl lapuose gaminasi vis mažiau chlorofilo, žaliojo pigmento, o medis susigrąžina dalį vertingų maisto medžiagų.
Dėl to rugsėjį ar spalį tas pats kiemas gali atrodyti labai nevienodai: vienas klevas jau liepsnoja raudonai, beržas geltonuoja, o šalia augantis medis dar žaliuoja. Tai ne šiaip rudens puošmena – taip medis tvarkingai užbaigia aktyvų sezoną.
Kodėl žaluma dingsta ne per vieną naktį
Vasarą lapai žali dėl chlorofilo. Šis pigmentas padeda augalui iš šviesos pasigaminti energijos, todėl kol dienos ilgos ir šiltos, medis jį nuolat gamina ir naudoja.
Rudenį šviesos mažėja, oras vėsta, o fotosintezė lėtėja. Medžiui nebeapsimoka investuoti į lapus, kurie netrukus vis tiek nukris. Chlorofilas pradeda irti, o jo sudedamosios medžiagos keliauja į šakas, kamieną ir šaknis – ten jos pravers kitą pavasarį.
Blėstant žalumai išryškėja kiti pigmentai, kurių lapuose būta ir anksčiau. Geltoną ir oranžinę spalvą dažniausiai matome todėl, kad jų nebeužgožia chlorofilas.
Iš kur atsiranda raudona spalva
Raudoni ir purpuriniai atspalviai atsiranda kiek kitaip. Kai kurių medžių lapuose rudenį gali susidaryti raudonųjų pigmentų, ypač kai dienomis dar šviesu, o naktys vėsesnės.
Todėl rudens spalvos kasmet skiriasi. Vienais metais medžiai greitai pagelsta ir nubyra, kitais parkai ilgiau išlieka ryškūs. Spalvų sodrumui įtakos turi medžio rūšis, augimo vieta, drėgmė ir to laikotarpio orai.
Medis lapo nepamiršta – jis jį atjungia
Prie lapkočio medis suformuoja specialų atsiskyrimo sluoksnį, ir ryšys su šaka palaipsniui silpnėja. Galiausiai pakanka stipresnio vėjo ar lietaus, ir lapas nukrinta. Tai apsauga: žiemą be lapų medis išgarina mažiau vandens, o šakos nepatiria tokios didelės sniego naštos.
Lapų kritimas nereiškia, kad medis „susirgo“ ar staiga nusilpo. Lapuočiams tai įprasta sezoninė strategija, padedanti išgyventi laiką, kai šviesos mažai, žemė įšalusi, o vandens gauti sunkiau.
Ką daryti su lapais savo kieme
Nukritę lapai gali tapti naudinga medžiaga, tačiau jų nereikėtų palikti storu šlapiu sluoksniu visur. Ant vejos toks sluoksnis užstoja šviesą ir orą, todėl žolė po juo gali išretėti.
- Lapus nuo vejos grėbkite reguliariai, ypač po lietaus.
- Sveikus lapus dėkite į kompostą arba paskleiskite plonesniu sluoksniu po krūmais ir gėlynuose.
- Prieš mulčiuodami stambesnius lapus susmulkinkite – jie greičiau suirs ir jų nenupūs vėjas.
- Ligų pažeistų lapų į kompostą geriau nedėti, kad problemos negrįžtų kitą sezoną.
Rudens lapų spalva nėra atsitiktinis gamtos triukas, o medžio pasirengimas žiemai: mažiau šviesos sustabdo žaliojo pigmento gamybą, o maisto medžiagos saugiai perkeliamos į medžio „atsargas“. Spalvingas kiemas rodo, kad gamta jau dirba kitam pavasariui.
