Vakare suskambus telefonui, pašnekovas prisistato mobiliojo ryšio operatoriaus darbuotoju ir sako, kad dėl esą įvykusio gedimo jūsų numeris netrukus bus užblokuotas. Problemą, jo žodžiais, galima išspręsti tuoj pat: reikia padiktuoti SMS žinute gautą kodą arba telefone atlikti kelis nurodytus veiksmus. Tokiu atveju neskubėkite – tai gali būti sukčių bandymas.
Šiuo pokalbiu stengiamasi išvilioti prisijungimo duomenis arba paskatinti patvirtinti veiksmą, kurio patys nepradėjote. Grasinimas, kad numeris bus išjungtas vos po keliolikos minučių, skirtas sukelti nerimą, kad žmogus neturėtų laiko ramiai patikrinti informacijos.
Teoriškai ryšio problema gali būti ir tikra, todėl nereikėtų manyti, kad kiekvienas operatoriaus skambutis yra apgaulė. Vis dėlto jei netikėtai paskambinęs žmogus prašo atskleisti prisijungimo kodus, slaptažodžius ar suteikti nuotolinę prieigą prie telefono, pokalbį reikėtų nutraukti. Informaciją tada galima patikrinti pačiam susisiekus su savo operatoriumi.
Kaip sukčiai prisidengia ryšio sutrikimu?
Apsimetėliai gali prisistatyti „Telia“, „Tele2“, „Bitės“ ar kito paslaugų teikėjo darbuotojais. Istorijos skiriasi: kartais sakoma, kad baigia galioti SIM kortelė, kartais – kad reikia pratęsti sutartį, atnaujinti duomenis ar pašalinti techninį gedimą.
Visus tokius pokalbius vienija spaudimas veikti nedelsiant. Žmogui sakoma, kad kitaip jis neteks ryšio, negalės prisijungti prie paskyrų ar atlikti mokėjimų. Tada pasiūlomas tariamas sprendimas: pasakyti gautą kodą, atidaryti atsiųstą nuorodą, suvesti duomenis svetainėje arba įdiegti programėlę, esą reikalingą pagalbai suteikti.
Pavyzdžiui, skambinantysis gali tuo pačiu metu bandyti prisijungti prie jūsų paskyros ir paprašyti padiktuoti į telefoną atėjusį vienkartinį kodą. Priklausomai nuo paslaugos ir kitų sukčių turimų duomenų, toks kodas gali būti naudojamas prisijungimui, paskyros atkūrimui ar kitam veiksmui patvirtinti. Vien SMS kodo gavimas dar nereiškia, kad pinigai jau nurašyti, tačiau perduotas kodas gali padėti sukčiams tęsti pradėtą veiksmą.
Pavojingas ir prašymas patvirtinti netikėtai pasirodžiusią „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo užklausą. Jei patys nepradėjote prisijungimo ar mokėjimo, PIN kodo neįveskite. „Smart-ID“ kodus reikėtų naudoti tik savo inicijuotam veiksmui ir patikrinti, ar kontrolinis kodas sutampa.
Pažįstamas numeris dar negarantuoja, kas skambina
Ekrane matomas numeris gali atrodyti kaip tikras banko ar operatoriaus kontaktas. Tačiau sukčiai gali suklastoti skambintojo numerį, todėl vien pagal ekrane rodomą informaciją patikimai įsitikinti, kas yra kitame laido gale, neįmanoma.
Pasitikėjimą gali kelti ir tai, kad skambinantysis žino jūsų vardą, adresą ar kitų duomenų. Vis dėlto asmens duomenų galima gauti iš įvairių šaltinių, tad jų žinojimas savaime neįrodo, kad skambina įmonės darbuotojas.
Jei pranešama apie jūsų numerio ar sutarties problemą, padėkite ragelį ir patys paskambinkite operatoriui numeriu, kurį susiradote jo oficialioje svetainėje, sutartyje ar programėlėje. Nenaudokite numerio, kurį ką tik padiktavo įtartinas pašnekovas. Operatorius galės patikrinti, ar su jūsų paslaugomis iš tiesų yra problemų.
Įtartino skambučio metu nespauskite atsiųstų nuorodų ir neįdiekite programėlių vien todėl, kad taip liepia pašnekovas. Ypač pavojinga suteikti nepažįstamajam nuotolinę prieigą prie telefono ar kompiuterio: ji gali leisti jam matyti įrenginio ekraną ir, priklausomai nuo suteiktų leidimų, atlikti veiksmus.
Ką daryti, jei kodą jau pasakėte?
Jei perdavėte kodą, banko duomenis ar patvirtinote veiksmą ir tik tada supratote, kad galėjote kalbėtis su sukčiumi, nedelsdami susisiekite su savo banku oficialiu numeriu. Pasakykite, kokius duomenis atskleidėte ir ką spėjote patvirtinti. Bankas padės įvertinti, ar reikia blokuoti kortelę, prieigą prie interneto banko ar imtis kitų veiksmų.
Jeigu sukčiams galėjo atitekti prieiga prie telefono numerio arba įtariate neteisėtą SIM ar eSIM pakeitimą, kuo greičiau kreipkitės ir į savo mobiliojo ryšio operatorių. Jei telefonas netikėtai prarado ryšį ir negalite paskambinti, pasinaudokite kitu telefonu.
Jei įdiegėte įtartiną programėlę ar suteikėte nuotolinę prieigą, nutraukite ryšį su įtariamu pašnekovu, atjunkite paveiktą įrenginį nuo interneto ir su banku bei operatoriumi susisiekite iš kito, saugaus įrenginio. Slaptažodžius keiskite iš patikimo įrenginio, o dėl įtartinos programėlės pašalinimo ar telefono patikros kreipkitės į specialistą. Išsaugokite žinutes ir kitą informaciją, kuri gali padėti aiškinantis įvykį.
Apie sukčiavimą praneškite policijai. Prireikus skubios pagalbos, skambinkite 112. Taip pat svarbu stebėti sąskaitos operacijas, o pastebėjus nepažįstamą mokėjimą iškart informuoti banką – net jei nesate tikri, ar jis susijęs su skambučiu.
Kaip apsisaugoti kitą kartą?
Prieš atlikdami bet kokį veiksmą, perskaitykite visą gautą pranešimą: kokiai paslaugai skirtas kodas ir ką juo prašoma patvirtinti. Nediktuokite vienkartinių prisijungimo kodų, „Smart-ID“ PIN kodų, slaptažodžių ar visų mokėjimo kortelės duomenų žmogui, kuris jums netikėtai paskambino.
Jei pašnekovas ragina niekam nesakyti, grasina tuoj pat išjungti numerį arba neleidžia nutraukti pokalbio ir pasitikslinti informacijos, tai rimtas signalas sustoti. Tikrą paslaugos sutrikimą galėsite aptarti patys susisiekę su operatoriumi, o kelios minutės informacijai patikrinti gali apsaugoti nuo gerokai didesnių rūpesčių.
Apie tokius skambučius verta pasikalbėti ir su artimaisiais. Susitarkite dėl paprastos taisyklės: sulaukus skubinančio prašymo pirmiausia nutraukti pokalbį, o tada savarankiškai paskambinti įmonei arba pasitarti su žmogumi, kuriuo pasitikite.
