Kai užpildomas 50 litrų automobilio bakas, kiekvienas 10 centų litro kainos šuolis reiškia 5 eurais didesnę sąskaitą. Europos mastu tokie pokyčiai skaičiuojami milijardais: šį pavasarį Europos Sąjunga už importuojamą naftą kas mėnesį mokėjo beveik 10 mlrd. eurų daugiau nei vidutiniškai pernai.
Įdomiausia, kad kiekis, už kurį reikėjo mokėti brangiau, beveik nepasikeitė. Tai rodo, kodėl pasaulinės naftos rinkos įtampa anksčiau ar vėliau pasiekia ir Lietuvos vairuotojus, vežėjus bei įmones.
Naftos beveik tiek pat, o sąskaita gerokai didesnė
Pasak Europos statistikos tarnybos „Eurostat“, 2026 metų antrąjį ketvirtį (balandį–birželį) ES naftos importo vertė buvo 55,8 proc. didesnė nei vidutiniškai 2025 metais. Įvežamos naftos kiekis tuo metu paaugo tik 1,2 proc.
Pernai ES už importuojamą žalią naftą vidutiniškai mokėjo apie 17,7 mlrd. eurų per mėnesį, o šių metų antrąjį ketvirtį – apie 27,6 mlrd. eurų. Skirtumas siekė 9,9 mlrd. eurų kiekvieną mėnesį.
Vidutinis importuojamas kiekis per tą laiką padidėjo nuo 36,3 mln. iki 36,7 mln. tonų per mėnesį. Vadinasi, didžiąją sąskaitos augimo dalį lėmė ne didesni pirkimo apimtys, o aukštesnė kaina.
2025 metais viena importuotos naftos tona vidutiniškai kainavo apie 487 eurus, o šių metų antrąjį ketvirtį – apie 750 eurų. Tačiau naujo absoliutaus rekordo tai nėra: 2022 metų antrąjį ketvirtį tonos kaina buvo dar maždaug 2 eurais didesnė.
Kodėl nafta taip pabrango?
Viena svarbiausių priežasčių – įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusi laivyba Hormūzo sąsiauryje. Šiuo keliu gabenama didelė dalis pasaulyje naudojamos naftos ir naftos produktų, todėl laivybos trikdžiai gali paveikti pirkėjus toli už regiono ribų.
Net jei nafta į Europą atkeliauja iš kitur, jos kainą lemia pasaulinė rinka. Kai tiekimas per svarbų maršrutą sutrinka, pirkėjai pradeda varžytis dėl likusių prieinamų kiekių, o tai gali kelti kainas.
Galutinę kainą veikia ir pervežimo išlaidos. Jei laivams tenka rinktis ilgesnį kelią arba brangsta draudimas, dalis papildomų sąnaudų gali atsispindėti žaliavos ir degalų kainoje. Kiek ir kada tai pasieks degalines, priklauso nuo rinkos sąlygų.
ES naftą perka iš įvairių tiekėjų. Šių metų antrąjį ketvirtį didžiausi jos tiekėjai buvo JAV, Norvegija ir Kazachstanas.
Kiek daugiau vairuotojui kainuoja pilnas bakas?
Brangesnė nafta nebūtinai reiškia, kad degalų kaina degalinėje padidės tokiu pačiu procentu. Litro kainą sudaro ne vien žaliava, bet ir perdirbimas, transportavimas, prekybos sąnaudos bei mokesčiai. Reikšmės turi ir valiutų kursai, konkurencija bei degalinių įsigyjami degalų kiekiai.
Vis dėlto reguliariai važinėjant net nedidelis kainos pokytis tampa juntamas. Tarkime, dyzelino kaina pakyla nuo 1,90 iki 2,10 euro už litrą. Tai iliustracinis pavyzdys, o ne konkrečios dienos kainų palyginimas:
- už 50 litrų vairuotojas sumokėtų 105 eurus vietoj 95 eurų – 10 eurų daugiau;
- už 60 litrų tektų mokėti 126 eurus vietoj 114 eurų – 12 eurų daugiau;
- jei per mėnesį sunaudojama 100 litrų, mėnesio išlaidos išaugtų 20 eurų.
Verta žiūrėti ne tik į kainą švieslentėje, bet ir į savo automobilio sąnaudas. Jei degalinė siūlo keliais centais pigesnius degalus, bet dėl jų tenka važiuoti gerokai toliau, sutaupytą sumą gali „suvalgyti“ pati kelionė.
Poveikį gali pajusti ir tie, kurie nevairuoja
Dyzelino reikia ne tik lengviesiems automobiliams. Jį naudoja sunkvežimiai, žemės ūkio technika, statybų ir pristatymo transportas, todėl ilgiau išsilaikančios aukštos degalų kainos didina dalies įmonių išlaidas.
Tai nereiškia, kad kiekviena prekė parduotuvėje iš karto pabrangs. Galutinė kaina priklauso ir nuo žaliavų, darbo užmokesčio, elektros, konkurencijos bei kitų veiksnių. Tačiau įmonės, ilgai mokėdamos daugiau už transportą, gali dalį išlaidų perkelti į prekių ar paslaugų kainas.
Kol naftos rinka išlieka jautri tiekimo sutrikimams, tiksliai pasakyti, kiek degalai kainuos po mėnesio, neįmanoma. Tiems, kurie automobiliu naudojasi kasdien, praktiškiausia įvertinti mėnesio ridą, sąnaudas ir degalams skirtą biudžetą – taip lengviau pasiruošti galimiems kainų svyravimams.
