Pirkdami sklypą 18 tūkst. eurų skirtumą laikėme nedidele savo pergale. Žmona jau planavo, kad už šiuos pinigus įsirengsime virtuvę ir dar liks buitinei technikai, o aš galvojau apie pamatus. Žinojome, kad elektra iki sklypo neatvesta, tačiau buvome tikri, jog tai išspręsime už kelis tūkstančius. Kai atėjo prijungimo pasiūlymas, laišką perskaičiau tris kartus: vien jame nurodyta suma siekė 27 860 eurų.
Žmonai iš pradžių nieko nerašiau. Atsidariau namo sąmatą, radau eilutę „elektra – 5 000“ ir kurį laiką tik žiūrėjau į ekraną.
Tų penkių tūkstančių nebuvo apskaičiavęs joks specialistas ir niekas jų man nebuvo pasiūlęs. Skaičių įrašiau pats, prisiklausęs pažįstamų pasakojimų.
Vienam elektra kainavo mažiau, kitam šiek tiek daugiau. Nusprendžiau, kad mūsų atvejis bus kažkur per vidurį.
Sklypas turėjo trūkumą, kurį laikėme smulkmena
Sklypo ieškojome beveik metus. Norėjome gyventi už miesto, bet ne taip, kad kelionė į darbą virstų antru darbu. Matėme visko: mažų sklypelių tarp jau stovinčių namų, laukų be kelių ir gražių vietų su labai negražiomis kainomis.
Šis patiko iš karto: 11 arų, patogus privažiavimas, gana taisyklinga forma, už nugaros atsiveriantis platesnis vaizdas. Prašoma kaina buvo 42 tūkst. eurų.
Kitas panašaus dydžio sklypas, kurį rimtai svarstėme, jau turėjo elektros įvadą ir kainavo 60 tūkst. eurų. Vietos nebuvo visiškai vienodos, bet mums tiko abi.
Pardavėjas elektros neslėpė.
– Čia jos dar nėra. Reikės tvarkytis, – pasakė per pirmą apžiūrą.
Rodydamas į tolį jis pridūrė, kad tinklai nėra „kažin kur“. Netoliese esančius namus matėme ir patys: viename kieme veikė elektriniai vartai, kitame degė lauko šviestuvai. Kažkodėl tai mus labai nuramino.
Dabar suprantu, kad apšviestas kaimyno kiemas nieko nesako apie tavo sklypo prijungimo kainą.
Klausėme daug ko, tik ne to, kas galėjo atsakyti
Patikrinome sklypo dokumentus, paskirtį ir privažiavimą. Atvažiavome apžiūrėti po lietaus, o su netoliese gyvenančiu žmogumi pakalbėjome, koks ten kelias žiemą.
Dėl elektros konsultavomės su pažįstamu elektriku. Neturėdamas konkrečių sąlygų, jis pasakė, kad reikia kreiptis ir žiūrėti, iš kur bus galima jungtis.
Iš viso to įsidėmėjau tik tai, kad „reikia jungtis“. Likusi dalis atrodė kaip formalumai.
Žmona dar buvo paklaususi:
– Gal pirma sužinokime, kiek tiksliai kainuos?
Atsakiau, kad geri sklypai ilgai nelaukia. Pardavėjas buvo užsiminęs apie kitus besidominčius pirkėjus, o mes jau buvome pavargę nuo paieškų.
Dabar nenoriu kaltės versti nei skubėjimui, nei pardavėjui. Sprendimą priėmėme patys. Tiesiog tuomet labiau bijojome prarasti patikusį sklypą nei nusipirkti brangią problemą.
Pasiūlymas atėjo, kai sklypas jau buvo mūsų
Paraišką teikiau galvodamas apie būsimą namą. Buvome numatę elektrinį maisto gaminimą, šilumos siurblį ir kitus įprastus namo poreikius. Man atrodė, kad prašymas visiškai nieko neišsiskiria.
Laukdamas pasiūlymo net svajojau, kad gal mūsų penkių tūkstančių rezervas pasirodys per didelis.
Tada gavau 27 860 eurų sumą.
Paskambinau žmonai.
– Gavau dėl elektros.
– Ir kiek?
Pasakiau.
Ji kurį laiką tylėjo, paskui paklausė:
– Čia su kuo dar? Su visu namo įrengimu?
Ne. Kalbėjome tik apie pasiūlyme nurodytą prijungimą.
Tą vakarą prie virtuvės stalo nesiginčijome, nes abu buvome per daug priblokšti. Žmona tik priminė mano žodžius, kad „vis tiek gerokai sutaupysime“.
Neturėjau ką atsakyti.
Kaimynystėje esantis kabelis dar negarantuoja paprasto sprendimo
Ėmiau aiškintis, kodėl pasiūlymas toks. Domino viskas: numatyta prijungimo vieta, darbų apimtis, kiti galimi sprendimai ir tai, ar ką nors pakeistų mažesnė prašoma galia.
Iki tol atstumą vertinau akimis. Dabar teko mokytis suprasti, kodėl sprendimas nebūtinai sutampa su trumpiausia linija nuo mūsų tvoros iki matomo stulpo.
Klausimus uždaviau raštu, kad turėčiau aiškius atsakymus. Antrą kartą nenorėjau spręsti pagal pokalbį, iš kurio vėliau prisiminčiau tik man patogią dalį.
Svarstėme ir galimybę luktelėti, galbūt atsiras daugiau besistatančių kaimynų. Tačiau jokio konkretaus susitarimo ar patvirtinimo, kad laukimas sumažins būtent mūsų išlaidas, neturėjome.
Todėl to negalėjome laikyti finansiniu planu.
Prie beveik 28 tūkstančių prisidėjo dar ir mūsų pačių darbai
Nemaloniausia buvo suprasti, kad pasiūlymo suma dar neuždaro viso elektros klausimo.
Sklype mūsų laukė atskira darbų dalis: kabelis iki namo, kasimas, namo skydas, įžeminimas ir su tuo susiję darbai. Gavę konkretesnę šios dalies sąmatą, jai numatėme dar 5 340 eurų.
Mūsų skaičiai atrodė taip:
| Išlaida | Suma |
|---|---|
| Sklypas | 42 000 € |
| Pasiūlyme nurodytas prijungimas | 27 860 € |
| Atskirai numatyti darbai mūsų sklype | 5 340 € |
| Iš viso | 75 200 € |
Kai pirmą kartą susumavau viską, vėl atsidariau to kito sklypo skelbimą. Jo jau nebebuvo.
Sąžiningai negalėčiau tvirtinti, kad ten viskas būtų baigęsi ties 60 tūkstančių. Ir tame sklype reikėtų įvertinti esamą įvadą, jo galią bei darbus iki būsimo namo. Vis dėlto mūsų pasirinkto sklypo 18 tūkstančių eurų kainos pranašumą vien prijungimo pasiūlymas viršijo 9 860 eurų.
Mano sąmatoje visam elektros klausimui numatyti penki tūkstančiai galiausiai virto 33 200 eurų. Skirtumas – 28 200 eurų.
Tą sumą teko atimti iš kitų namo planų
Stalčiuje neturėjome papildomų 28 tūkstančių, apie kuriuos būtume tiesiog primiršę.
Dalį darbų teko atidėti. Atsisakėme minties iš karto įsirengti terasą, sumažinome virtuvės biudžetą, o kiemo sutvarkymą palikome vėlesniam laikui. Peržiūrėjome ir statybų grafiką.
Skaudžiausios buvo ne pigesnės spintelės. Skaudžiausia, kad didelę dalį laisvės planuoti namą suvalgė klausimas, kurį prieš pirkdami laikėme smulkmena.
Vieną vakarą žmona pasakė:
– Aš ant tavęs nepykstu dėl skaičiaus. Man pikta, kad mes jo nežinojome.
Šie žodžiai man įstrigo labiau už patį pasiūlymą.
Dabar sklypų skelbimus skaitau kitaip
Pamatęs užrašą „elektra netoliese“, nebesu tikras, kad žinau, ką jis reiškia. Man tai tik klausimų pradžia.
Jei sklypą pirkčiau iš naujo, prieš galutinį sprendimą išsiaiškinčiau konkrečias prijungimo sąlygas, darbų ribas ir tai, kokia pasiūlymo dalis tenka mums. Atskirai paprašyčiau elektriko įvertinti darbus nuo prijungimo vietos iki būsimo namo. Sklypų kainas lyginčiau tik po to.
Mūsų sklypas man vis dar patinka. Atvažiuoju, atsistoju ten, kur turėtų būti svetainės langas, ir matau tą patį vaizdą, dėl kurio jį pasirinkome.
Tačiau žodžio „sutaupėme“ kalbėdamas apie šį pirkinį nebevartoju. Sakau, kad sklypą nusipirkome už 42 tūkstančius, o kiek kainuos galimybė jame gyventi, sužinojome jau po sandorio.
