Medinės durys pirmiausia papilkėja aplink rankeną ir palei kraštą, kurio kasdien liečiame rankomis. Jei ten prisikaupė dulkių ir riebalų, durims atgaivinti gali pakakti dviejų minkštų šluosčių ir šilto vandens su lašeliu švelnaus indų ploviklio. O prieš imantis populiaraus acto ir alyvuogių aliejaus mišinio, verta išsiaiškinti, kuo durys padengtos.
Per generalinį tvarkymą durys dažnai lieka paskutinės. Nuvalome rankeną, galbūt perbraukiame per viršutinę briauną, o pačią varčią prisimename tik tada, kai krintanti šviesa išryškina pirštų žymes. Laikui bėgant jų susikaupia tiek, kad vieta aplink rankeną ima skirtis nuo likusių durų: ant šviesių dažytų durų atsiranda pilkšvas plotas, o ant tamsesnių, lakuotų – matyti dryžiai ir dėmės.
Prieš nusprendžiant, kad duris jau reikia perdažyti ar perlakuoti, nuvalykite nedidelį plotą šalia rankenos ir palaukite, kol išdžius. Jei medienos raštas išryškėjo, o skirtumas tarp nuvalytos ir nevalytos vietos akivaizdus, verta nuvalyti visą varčią. Jei išdžiūvęs paviršius lieka šiurkštus, matyti nusitrynusi danga ar pro dažus šviečia medis, tą vietą jau reikės tvarkyti pagal durų apdailą.
Kuo patrinti duris, kad dingtų pirštų žymės?
Nuo nepažeistų dažytų ar lakuotų vidaus durų pirmiausia nušluostykite dulkes sausa mikropluošto šluoste. Pradėkite nuo viršutinės briaunos, tada pereikite prie įsprūdų kraštų ir griovelių – būtent ten dulkių susirenka daugiausia. Jei iškart paimsite drėgną šluostę, smulkūs nešvarumai gali susivelti ir palikti dryžius ant ką tik nuvalyto paviršiaus.
Jeigu aplink rankeną liko riebių pirštų atspaudų, į dubenėlį šilto vandens įlašinkite truputį švelnaus indų ploviklio. Sudrėkinkite šluostę ir gerai ją išgręžkite. Pirmiausia išbandykite mažai matomoje vietoje ir pažiūrėkite, kaip paviršius atrodo išdžiūvęs.
Jei spalva ir blizgesys nepasikeitė, švelniai nuvalykite dėmes. Ten, kur matyti medienos raštas, šluostykite išilgai jo. Įsisenėjusią pirštų žymę geriau perbraukti kelis kartus, nei iškart stipriai trinti.
Galiausiai perbraukite švaria, vos vandeniu sudrėkinta šluoste, kad neliktų ploviklio, ir iškart nusausinkite. Ypač kruopščiai nušluostykite vietas aplink rankeną, įsprūdas ir apatinį durų kraštą, kur gali užsilikti drėgmės. Šis būdas tinka ir panašiai padengtoms spintelių durelėms bei stalams, jei jų danga nepažeista.
Ar šiltas vanduo, actas ir alyvuogių aliejus grąžina blizgesį?
Populiariame naminiame recepte siūloma lygiomis dalimis sumaišyti šiltą vandenį ir actą, o į mišinį įlašinti kelis lašus alyvuogių aliejaus. Idėja paprasta: actu nuvalyti riebias žymes, o aliejumi suteikti paviršiui blizgesio. Tačiau sena durų danga gali būti jautri actui, ypač jei jau vietomis nusitrynusi.
Alyvuogių aliejus savo ruožtu gali palikti riebią plėvelę, prie kurios greičiau limpa dulkės ir vėl išryškėja pirštų žymės.
Jei žinote, kad durys vaškuotos ar alyvuotos, jų priežiūrai rinkitės tokiai apdailai skirtą priemonę. Jeigu durys senos ir sunku pasakyti, kuo jos padengtos, pradėkite nuo sausos šluostės. Ant įtrūkusios, atsilupusios dangos ar atviros medienos venkite drėgno valymo: tokios vietos gali sugerti skystį ir išdžiūvusios likti tamsesnės.
Kokios klaidos palieka žymes ant medinių durų?
Valant seną dėmę lengva griebtis šiurkščios kempinėlės ar stipresnio valiklio. Tačiau šveitimo milteliai, plieninė vata ir kietoji kempinėlės pusė gali subraižyti laką arba palikti matinį plotą. Atsargiai elkitės ir su valikliais, kuriuose yra alkoholio ar amoniako. Jei nežinote, kuo durys padengtos, tokių priemonių geriau vengti.
Dar viena dažna klaida – purkšti valiklį tiesiai ant durų. Skystis gali nubėgti į griovelius, susikaupti prie apvadų ar patekti po atsilupusiais dažais. Patogiau sudrėkinti šluostę ir valyti nedideliais plotais, juos iškart nusausinant.
Rezultatą vertinkite durims visiškai išdžiūvus. Jei pirštų žymės dingo, o paviršius liko tolygiai matinis, gali būti, kad tokia ir yra jo apdaila. Jei toje pačioje vietoje vis dar matyti šviesesnis, šiurkštus ar nusitrynęs lopas, papildomas trynimas tik dar labiau išryškins pažeidimą.



