2026 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis
Patarimai

Nusipirko sėdimus bilietus po 89 eurus, bet koncerte scenos beveik nematė: priekyje visą laiką stovėjo žiūrovai

Nusipirko sėdimus bilietus po 89 eurus, bet koncerte scenos beveik nematė: priekyje visą laiką stovėjo žiūrovai
Nuotrauka „Nusipirko sėdimus bilietus po 89 eurus, bet koncerte scenos beveik nematė: priekyje visą laiką stovėjo žiūrovai“ (Pexels)

Už sėdimas vietas „Žalgirio“ arenoje su vyru sumokėjome po 89 eurus, bet didžiąją koncerto dalį scenos nemačiau. Priekyje sėdėję žmonės atsistojo per pirmą dainą ir stovėjo iki pat pabaigos, tad žiūrėjau į jų nugaras ir į didįjį ekraną.

Pirmą dainą girdėjau puikiai. Kad atlikėjas išėjo į sceną, supratau tik iš aplink pasigirdusių plojimų. Prieš mus sėdėjusi kompanija pašoko, ir nuo tos akimirkos prieš save turėjau dviejų žmonių nugaras. Iš pradžių tai manęs nejaudino: per koncerto pradžią žmonės įprastai atsistoja pasitikti atlikėjo. Tikėjausi, kad po pirmos dainos jie atsisės, bet prasidėjo antra, paskui trečia. Priekyje stovintieji nesėdo, o aš vis dairiausi, pro kur bent žvilgtelėti į sceną.

Bilietus pirkome dviese. Už kiekvieną sumokėjome po 89 eurus, iš viso 178 eurus. Prieš pirkdami dar pasikeitėme keliomis arenos plano ekrano nuotraukomis. Kai kurios vietos buvo arčiau scenos, bet labiau iš šono. Pasirinkome tas, iš kurių, kaip mums atrodė, sceną matysime tiesiai priešais. Kai atėjome ir atsisėdome, vyras dar pasakė, kad gerai išsirinkome. Iki koncerto pradžios sceną iš savo kėdės mačiau visą.

Palaukiau dar vienos dainos ir paprašiau atsisėsti

Kurį laiką bandžiau žiūrėti pro tarpą tarp dviejų žmonių. Kai vienas pasilenkdavo prie draugo ką nors pasakyti, kelioms sekundėms atsiverdavo vaizdas, o paskui jis vėl atsitiesdavo. Pasvirau į vyro pusę. Ten buvo šiek tiek geriau, bet teko sėdėti persisukus ir remtis į jo petį. Vyras pasiūlė apsikeisti vietomis, ir apsikeitėme per plojimus. Iš jo kėdės matydavau daugiau scenos krašto, bet pagrindinio vaizdo vis tiek nebuvo.

Galiausiai sulaukiau dainos pabaigos ir paliečiau priešais stovinčiam vyrui petį. Kai jis atsisuko, paprašiau, ar bent kuriam laikui negalėtų atsisėsti, nes pro jį scenos visai nematau. Jis pasižiūrėjo į priekį ir atsakė, kad atsisėdęs pats nieko nematys, nes prieš juos irgi stovi žmonės. Pasilenkiau į šoną pažiūrėti. Toliau iš tiesų stovėjo keli žiūrovai, nors nemažai žmonių tame sektoriuje sėdėjo. Kol dar galvojau, ką atsakyti, užgrojo kita daina ir jis atsisuko į sceną.

Labiausiai mane suerzino tai, kaip nejaukiai pasijutau pati. Prieš prašydama atsisėsti bent kelioms minutėms, svarsčiau, ar nesugadinsiu žmonėms vakaro. Bandžiau palaukti, pasislinkti, pasikeisti vietomis. Kai pagaliau ramiai pasakiau, kad nieko nematau, pokalbis truko gal 10 sekundžių. Paskui vėl atsisėdau ir likusią dainos dalį žiūrėjau į tą pačią nugarą. Vyras pasilenkė ir paklausė, ar nenorėčiau trumpam išeiti į fojė. Nenorėjau, nes vienos iš dainų, kurių labiausiai laukiau, dar nebuvo atlikę.

Atsistojau ir pati, bet atsigręžusi pamačiau moterį už savęs

Per vieną dainą atsistojome abu. Sceną pagaliau pamačiau, nors vis tiek teko žiūrėti pro žmonių galvas. Po kelių akimirkų atsigręžiau. Už mūsų sėdėjo moteris, kuri irgi buvo palinkusi į šoną. Atsisėdau beveik iškart, o vyras dar kelias sekundes pastovėjo ir tada atsisėdo taip pat. Galėjome likti stovėti iki koncerto pabaigos, bet tada lygiai tokį patį vakarą, kokį turėjau aš, būtų gavę žmonės už mūsų.

Suprantu, kodėl žmonės koncerte stojasi. Pati būčiau atsistojusi per mėgstamą dainą ir pabaigoje tikrai stojau ploti. Todėl pirmas kelias dainas nieko nesakiau. Skirtumą pajutau maždaug įpusėjus koncertui, kai supratau, kad jau kurį laiką nebelaukiu, kol kas nors priekyje atsisės. Tiesiog žiūrėjau į didįjį ekraną ir kartais patikrindavau, ar neužstojo ir jo. Vienu metu vyras mostelėjo į sceną, norėdamas kažką parodyti. Pamatęs, iš kokio kampo žiūriu, parodė į ekraną.

Buvo ir minčių pasidairyti kitų vietų. Tuo metu, kiek mačiau iš savo eilės, šalia laisvų kėdžių nebuvo. Eiti per pusę sektoriaus, trukdyti žmonėms ir tikėtis kur nors rasti dvi vietas irgi nesinorėjo, tad likome ten, kur nusipirkome bilietus. Kai pagaliau užgrojo dainą, kurios laukiau, atpažinau ją iš pirmų akordų ir apsidžiaugiau. Vis tiek bandžiau pamatyti, kas vyksta scenoje, bet galiausiai ir tą dainą beveik visą praleidau žiūrėdama į ekraną.

Išėjusi iš arenos supratau, dėl ko taip pykstu

Pakeliui iki automobilio vyras paklausė, ar man bent patiko koncertas. Atsakiau, kad muzika patiko. Tada abu prisiminėme, kaip rinkdamiesi bilietus svarstėme, ar verta mokėti po 89 eurus, ar geriau imti pigesnes vietas toliau. Galiausiai nusprendėme, kad šįkart norime patogiai sėdėti ir gerai matyti, todėl taip atidžiai žiūrėjome arenos planą. Jei nuo pat pradžių būtume pirkę stovimus bilietus, žinočiau, ko tikėtis, ir ieškočiau vietos, iš kurios ką nors matau. Čia turėjau savo kėdę ir beveik visą vakarą joje sėdėjau žiūrėdama į ekraną.

Kitą dieną man parašė draugė ir paklausė, ar geros buvo vietos. Ji irgi buvo svarsčiusi eiti į tą koncertą. Atrašiau, kad prieš koncertą vietos atrodė puikios: sceną mačiau tiesiai priešais, iki jos nieko nebuvo. Ji paklausė: „O per koncertą?“ Teko prisipažinti, kad geriausiai sceną mačiau tada, kai joje dar nieko nebuvo.

Parašykite komentarą