Mažos kasdienės santaupos – didelis metinis laimėjimas
Ei, kaip sekasi? Vakar vakare sėdėjau virtuvėje su puodeliu arbatos ir skaičiavau mėnesio išlaidas. Ir žinot ką? Vos neišspjoviau arbatos, kai pamačiau, kiek pinigų tiesiog „ištirpsta” niekur. Kavos puodelis pakeliui į darbą, pietūs kavinėje, impulsyvūs pirkiniai per nuolaidas… Tą vakarą supratau, kad laikas rimtai pažiūrėti į savo finansus.
Bet ne, neketinu čia moralizuoti apie „avokadų skrebučių” atsisakymą ar kaltinti tavęs dėl retkarčiais nusiperkamos kavos. Vietoj to, noriu pasidalinti paprastu triuku, kurį pradėjau taikyti prieš metus ir kuris leido man sutaupyti beveik 3000 eurų. Jokių drastiškų gyvenimo pokyčių ar asketizmo – tik paprastas 24 valandų taisyklės taikymas.
24 valandų taisyklė, kuri pakeitė mano finansinį gyvenimą
Esmė paprasta: prieš pirkdamas bet ką, kas kainuoja daugiau nei 20 eurų (galite nusistatyti savo ribą), palaukiu 24 valandas. Viskas. Tiesiog įdedu daiktą į krepšelį, uždarau naršyklę ir einu toliau gyventi. Arba nufotografuoju prekę parduotuvėje ir išeinu. Po paros savęs klausiu – ar tikrai to noriu?
Nustebau, kiek daug pirkinių tapo visiškai nebeaktualūs po 24 valandų. Tas „būtinas” naujas megztinis? Po dienos supratau, kad turiu tris panašius. Naujas išmanusis gadžetas? Paaiškėjo, kad tai tik momentinis susižavėjimas.
Ši taisyklė veikia dėl paprastos priežasties – ji sulaužo impulsyvaus pirkimo psichologiją. Parduotuvės ir reklamos specialistai puikiai žino, kaip sukelti „turiu turėti dabar” jausmą. 24 valandų pauzė leidžia smegenims „atvėsti” ir priimti racionalesnį sprendimą.
Kur dingsta mūsų pinigai? Nepastebimai nutekantys eurų upeliai
Prieš einant toliau, sustokime ir pažiūrėkime, kur dažniausiai nuteka mūsų pinigai. Atlikau mažą eksperimentą – mėnesį fiksavau visas išlaidas, net ir smulkiausias. Rezultatai privertė susimąstyti:
– Prenumeratos ir narystės: 37€/mėn (Netflix, Spotify, sporto klubas, kuriame buvau 2 kartus)
– Maistas išsinešimui ir kavos: 143€/mėn (vidutiniškai 4,7€ per dieną)
– Impulsyvūs pirkiniai per nuolaidas: 92€/mėn
– Neišnaudotos maisto atsargos, kurias teko išmesti: apie 30€/mėn
Tai jau 302€ per mėnesį arba 3624€ per metus! Ir tai tik keturios kategorijos, kuriose galima nesunkiai optimizuoti išlaidas.
Kaip pradėti taupyti be gyvenimo kokybės sumažėjimo
Dabar pats įdomiausias dalykas – kaip taupyti neprarandant gyvenimo džiaugsmo. Nes, tiesą sakant, nenoriu atsisakyti kavos su draugu ar retkarčiais išėjimo pavalgyti. Štai keletas praktinių žingsnių:
1. Prenumeratų auditas. Peržiūrėk visas savo prenumeratas ir narystes. Kiek iš jų realiai naudoji? Aš atradau, kad moku už du debesų saugyklos servisus ir retai naudojamą programėlę. Sutaupiau 17€/mėn vien atsisakęs to, ko net nepasigesiu.
2. Maisto planavimas. Ne, nekalbu apie griežtą 7 dienų meniu. Tiesiog prieš eidamas į parduotuvę, pažiūrėk, ką jau turi šaldytuve ir spintelėse. Tada susidaryk paprastą pirkinių sąrašą. Aš pradėjau tai daryti ir maisto išmetimas sumažėjo beveik iki nulio.
3. Kavos biudžetas. Vietoj to, kad visiškai atsisakytum mėgstamos kavos ar užkandžių, nusistatyk jiems konkretų biudžetą. Aš leidžiu sau 50€/mėn „mažiems malonumams”. Kai pinigai baigiasi, geriu kavą namie.
Psichologiniai triukai, padedantys išleisti mažiau
Taupymas nėra vien matematika – tai ir psichologija. Štai keletas psichologinių triukų, kurie man padėjo:
Grynųjų vokelių metodas. Išsiėmiau mėnesiui skirtą sumą grynais ir padalinau į vokelius pagal kategorijas: maistas, pramogos, drabužiai ir t.t. Kai vokelis tuščias – kategorijos biudžetas išnaudotas. Tai padėjo vizualiai matyti, kiek ir kur išleidžiu.
Noro ir poreikio testas. Prieš pirkdamas bet ką, užduodu sau du klausimus: „Ar tai man reikalinga?” ir „Ar tai tikrai pagerins mano gyvenimą?” Nustebau, kiek daug pirkinių nepraėjo šio testo.
Kaina/naudojimo santykis. Prieš pirkdamas daiktą, padalinu jo kainą iš planuojamų naudojimo kartų. 60€ kainuojantys batai, kuriuos avėsiu 100 kartų = 0,60€ už dėvėjimą. 60€ marškinėliai, kuriuos užsivilksiu 5 kartus = 12€ už dėvėjimą. Padeda suprasti tikrąją vertę.
Kaip aš sutaupiau 3000€ per metus: konkretūs skaičiai
Dabar pats laikas parodyti konkrečius skaičius. Štai kaip man pavyko sutaupyti beveik 3000€ per metus:
– Prenumeratų optimizavimas: 204€/metus
– Maisto planavimas ir mažiau išmetimo: 360€/metus
– 24 valandų taisyklė pirkiniams: 1100€/metus
– Kavos ir užkandžių biudžetas: 600€/metus
– Energijos taupymas namuose: 240€/metus
– Lojalumo programų išnaudojimas: 150€/metus
– Pigesnių alternatyvų paieška: 320€/metus
Iš viso: 2974€ per metus arba beveik 250€ per mėnesį. Ir svarbiausia – nepajutau, kad mano gyvenimo kokybė būtų suprastėjusi. Priešingai, atsirado daugiau ramybės žinant, kad finansai yra kontrolėje.
Kur investuoti sutaupytus pinigus?
Taupymas yra tik pirmas žingsnis. Antrasis – protingai panaudoti sutaupytus pinigus. Štai ką darau su savo sutaupytais 250€ per mėnesį:
– 100€ į avarinį fondą (kol pasiekiau 3 mėnesių išlaidų sumą)
– 100€ į indėlį/investicijas ilgalaikiam kaupimui
– 50€ į „malonumų fondą” didesnėms pramogoms ar kelionėms
Pradėjęs kaupti, supratau vieną svarbų dalyką – pinigai gimdo pinigus. Po metų mano investicijos jau pradėjo generuoti papildomą pajamų srautą. Nedidelį, bet jis auga.
Finansinė laisvė prasideda nuo mažų žingsnių
Kai pradėjau šią taupymo kelionę, galvojau tik apie tai, kaip sutaupyti kelioms išlaidoms. Bet pamažu supratau, kad kuriu kažką didesnio – finansinę laisvę ir ramybę.
Didžiausia pamoka, kurią išmokau – taupymas neturi būti apie atsisakymą. Jis apie sąmoningus pasirinkimus. Apie tai, kad išleidi pinigus tam, kas tikrai suteikia vertę, o ne tam, ką kažkas įtikino pirkti.
24 valandų taisyklė tapo mano finansinio gyvenimo pagrindu. Ji ne tik padėjo sutaupyti tūkstančius, bet ir pakeitė mano santykį su vartojimu. Dabar kiekvienas pirkinys yra sąmoningas sprendimas, o ne impulsyvus veiksmas.
Pabandyk ir tu – galbūt po metų rašysi savo sėkmės istoriją apie sutaupytus tūkstančius. O jei turi savo finansinių triukų – mielai išgirščiau!