Prokuratūra skundžia sprendimą dėl į Baltarusiją bėgusio asmens bylos
Lietuvos prokuratūra pateikė skundą dėl bylos, susijusios su asmeniu, kuris bandė pabėgti į Baltarusiją su vaikais. Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes buvo įtariama, kad asmuo galėjo pažeisti vaikų teises ir saugumą. Prokuratūra siekia užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai ir būtų priimtas teisingas sprendimas.
Kaip paaiškėjo iš teisėsaugos institucijų pateiktos informacijos, 2023 m. rugsėjo mėnesį 45 metų Lietuvos pilietis bandė nelegaliai kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną kartu su dviem nepilnamečiais vaikais. Pasienio pareigūnai juos sulaikė vos 200 metrų nuo valstybės sienos, miškingoje vietovėje Varėnos rajone. Sulaikymo metu asmuo neturėjo jokių dokumentų, leidžiančių išvežti vaikus iš šalies, taip pat nebuvo gautas kito tėvo sutikimas.
Generalinės prokuratūros atstovas spaudai Gintaras Petrauskas patikslino: „Įtariamasis buvo sulaikytas bandant neteisėtai kirsti valstybės sieną su nepilnamečiais vaikais. Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad tai buvo iš anksto suplanuotas veiksmas, siekiant išvengti Lietuvoje vykstančių teisinių procesų, susijusių su vaikų globa.”
Bylos aplinkybės
Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam skyrė 18 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, tačiau prokuratūra mano, kad ši bausmė yra per švelni, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir galimas pasekmes vaikams. Prokurorai skundžia teismo sprendimą, prašydami griežtesnės bausmės.
Kaip paaiškėjo iš bylos medžiagos, kaltinamasis prieš tai buvo įsivėlęs į sudėtingą skyrybų procesą, kurio metu vyko ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai jau anksčiau buvo gavę signalų apie galimą netinkamą elgesį su vaikais.
Teisininkai pabrėžia, kad šis atvejis išryškina keletą svarbių teisinių aspektų:
- Neteisėtas valstybės sienos kirtimas su vaikais gali būti kvalifikuojamas kaip vaikų grobimas
- Tokiais atvejais būtina įvertinti ne tik administracinę atsakomybę už sienos kirtimą, bet ir galimus baudžiamosios teisės pažeidimus
- Vaikų teisių apsauga tokiose situacijose tampa prioritetiniu klausimu
Tarptautinis kontekstas
Šis atvejis ypač jautrus dėl to, kad bandyta pabėgti į Baltarusiją – šalį, su kuria Lietuva šiuo metu neturi normalių diplomatinių santykių. Teisininkai pabrėžia, kad vaikų grąžinimo procedūros iš Baltarusijos būtų ypač sudėtingos, nes ši valstybė nėra prisijungusi prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė dr. Inga Žalėnienė komentavo: „Tokiais atvejais, kai vaikai neteisėtai išvežami į šalis, neprisijungusias prie Hagos konvencijos, jų grąžinimo procedūros tampa itin sudėtingos ir ilgos. Baltarusijos atveju, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, vaikų grąžinimas galėtų užtrukti metus ar net ilgiau, o kai kuriais atvejais tapti praktiškai neįmanomas.”
Kelio galas ar naujas posūkis?
Šiuo metu byla dar nėra baigta, o teisiniai procesai tęsiasi. Prokuratūros skundas rodo, kad institucija siekia išsiaiškinti visas aplinkybes ir užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų. Tuo tarpu visuomenė laukia, kaip šis atvejis bus išspręstas teisme.
Šis atvejis tapo savotišku precedentu Lietuvos teisinėje praktikoje, parodančiu, kaip sudėtinga suderinti tėvų teises, vaikų interesus ir valstybės saugumo klausimus. Nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis teismo sprendimas, byla jau dabar paskatino diskusijas apie būtinybę tobulinti teisinę bazę, susijusią su vaikų išvežimu iš šalies, ypač kai kalbama apie probleminius regionus ir šalis, su kuriomis Lietuva neturi veikiančių teisinės pagalbos mechanizmų.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžia: „Kiekvienu atveju svarbiausia – vaikų interesai. Tačiau šioje byloje matome, kaip svarbu turėti aiškias procedūras ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad būtų užkirstas kelias panašiems bandymams ateityje.”