Prisimenu, kaip kadaise stovėjau prieš spintą, pilną drabužių, ir jaučiausi taip, lyg neturėčiau nieko, ką galėčiau apsivilkti. Ne todėl, kad drabužių trūko – jų buvo per daug, bet nė vienas jų tarsi nesutiko su manimi. Tik vėliau supratau, kad problema buvo ne skoniuje ir ne pinigų kiekyje, o tame, jog visą laiką rinkausi drabužius pagal madą, o ne pagal savo kūno formas.
Figūros tipas – tai tarsi kompasas, kuris padeda nepasiklysti parduotuvių lentynose. Kai žinai, ar tavo siluetas artimesnis smėlio laikrodžiui, kriaušei, obuoliui ar tiesiai linijai, drabužių pirkimas virsta ne loterija, o sąmoningu procesu.
Smėlio laikrodis: kai proporcijos jau ir taip harmoningos
Jei pečiai ir klubai maždaug vienodo pločio, o liemuo aiškiai išryškėja – tau pasisekė turėti tą klasikinį, dažnai giriamą siluetą. Tokiu atveju drabužiai, kurie pabrėžia liemenį, veikia beveik magiškai: aptemptos suknelės su diržu, palaidinės, įkištos į kelnes, aukšto liemens sijonai. Vengti verta laisvų, beformių drabužių – jie tiesiog paslepia tai, kas ir taip gražu.
Kriaušės forma: dėmesys viršutinei kūno daliai
Kai klubai platesni už pečius, natūralu norėti juos „sumažinti” akyse. Čia į pagalbą ateina ryškesnės, detalesnės viršutinės dalies detalės – raukiniai ties pečiais, ryškesnės spalvos palaidinukės, A raidės formos sijonai ar kelnės, kurios švelniai krenta nuo klubų. Aptemptos apatinės dalys, priešingai, dažnai sukelia tą jausmą, kad drabužis „spaudžia” ne ten, kur norėtųsi.
Obuolio tipas: liemuo lieka fone, dėmesys – kojoms ir dekoltė
Jei pilvo sritis platesnė, o kojos ir rankos lieka lieknos, verta rinktis suknelės ir palaidines, kurios krenta laisviau nuo krūtinės linijos, nepersirišant per liemenį. V formos iškirptė, vertikalios linijos, tiesios kelnės ar sijonai – visa tai kuria pailgėjusio, harmoningo siluetą įspūdį.
Tiesi linija: erdvė eksperimentams
Kai pečiai, liemuo ir klubai beveik vienodo pločio, figūra atrodo tarsi stačiakampė. Tai puiki dirva žaisti su formomis – diržai, raukiniai, sluoksniavimas, asimetriški kirpimai gali sukurti tuos linkius, kurių natūraliai trūksta. Svarbu nebijoti pridėti apimties ten, kur norisi daugiau moteriškumo.
Verta paminėti ir tai, kad joks tipas nėra „geresnis” ar „blogesnis”. Mados industrija dažnai piešia idealų vaizdinį, tačiau realybėje kūnai skiriasi, keičiasi, gyvena savo gyvenimą – po nėštumo, dėl amžiaus, dėl paprasčiausio metų laiko. Drabužiai turėtų tarnauti mums, o ne priešingai.
Kai spinta tampa sąjungininke, o ne priešu
Galiausiai visa tai veda prie vienos paprastos minties: aprangos stilius, pritaikytas figūrai, nėra apie tai, kaip pasislėpti ar „pataisyti” save. Tai apie tai, kaip pasijusti savimi patogiau. Kai žinai savo linijas, kai supranti, kur nori pridėti dėmesio, o kur – atitraukti, spinta nustoja būti chaosu ir tampa įrankiu. Ir tada tas rytas prieš veidrodį, kai reikia greitai apsirengti į darbą ar susitikimą, virsta ne kova, o paprastu, beveik malonumą teikiančiu ritualu.