Nekilnojamojo turto mokesčio reforma Lietuvoje: tarp poreikio ir baimių
Lietuvoje pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Šis klausimas tapo itin aktualus, nes valdžia svarsto galimybę įvesti naują NT mokestį, kuris galėtų paveikti daugelį gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje NT mokestis taikomas tik komerciniam turtui, tačiau planuojama jį išplėsti ir įtraukti gyvenamąjį turtą.
Kodėl svarstoma plėsti NT mokestį?
Pagrindinis argumentas už NT mokesčio įvedimą yra siekis padidinti biudžeto pajamas ir sumažinti socialinę nelygybę. Manoma, kad šis mokestis galėtų būti efektyvi priemonė kovojant su spekuliacija nekilnojamuoju turtu ir skatintų efektyvesnį turto naudojimą. Be to, NT mokestis galėtų padėti finansuoti viešąsias paslaugas, tokias kaip švietimas ir sveikatos apsauga.
Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, NT mokesčio reforma galėtų į biudžetą papildomai atnešti apie 100-150 mln. eurų kasmet. Europos Komisija jau kelerius metus rekomenduoja Lietuvai plėsti mokesčių bazę, ypač turto mokesčių srityje, nes pagal šiuos rodiklius Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio. 2022 m. duomenimis, Lietuvoje turto mokesčiai sudarė vos 0,6% BVP, kai ES vidurkis siekia apie 2,5%.
Kritika ir visuomenės nuogąstavimai
Tačiau šis pasiūlymas sulaukia ir nemažai kritikos. Skeptikai teigia, kad NT mokestis gali tapti papildoma finansine našta gyventojams, ypač tiems, kurie turi mažesnes pajamas. Be to, yra baiminamasi, kad mokestis gali neigiamai paveikti nekilnojamojo turto rinką, sumažinti investicijas ir stabdyti ekonomikos augimą.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atlikta analizė rodo, kad neapgalvotas NT mokesčio įvedimas gali sumažinti būsto prieinamumą, ypač didmiesčiuose, kur būsto kainos jau dabar yra aukštos. Asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pabrėžia, kad „mokestis gali būti perkeltas nuomininkams, kas dar labiau padidintų būsto nuomos kainas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje”.
Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje apie 90% gyventojų gyvena nuosavame būste – tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Tokia situacija reiškia, kad NT mokestis paliestų didžiąją dalį Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo jų pajamų lygio.
Svarstomi mokesčio modeliai
Valdžia šiuo metu svarsto įvairius NT mokesčio modelius, siekdama rasti optimalų sprendimą, kuris būtų socialiai teisingas ir ekonomiškai pagrįstas. Vienas iš svarstomų variantų yra progresinis mokestis, kuris būtų taikomas tik brangesniam turtui, taip siekiant apsaugoti mažesnes pajamas gaunančius gyventojus.
Finansų ministerijos siūlomas modelis numato neapmokestinamąjį minimumą – 150 000 eurų vienam asmeniui. Tai reiškia, kad šeima iš dviejų suaugusiųjų galėtų turėti nekilnojamojo turto už 300 000 eurų ir nemokėti jokio papildomo mokesčio. Siūloma mokesčio tarifų sistema būtų progresyvi:
– Turtas virš neapmokestinamo minimumo iki 300 000 eurų – 0,3%
– Turtas nuo 300 000 iki 500 000 eurų – 0,5%
– Turtas virš 500 000 eurų – 1%
Taip pat svarstoma galimybė taikyti papildomas lengvatas šeimoms su vaikais, pensininkams ir neįgaliesiems. Pavyzdžiui, už kiekvieną vaiką šeima galėtų gauti papildomą 30 000 eurų neapmokestinamą sumą.
Tarptautinė patirtis
Daugelyje Europos šalių NT mokestis jau seniai tapo įprasta mokesčių sistemos dalimi. Pavyzdžiui, Danijoje NT mokestis siekia 1-3% nekilnojamojo turto vertės, priklausomai nuo turto vertės ir vietovės. Prancūzijoje taikomas panašus modelis, kur mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,5% iki 1,5%.
Estijoje, kuri dažnai lyginama su Lietuva, NT mokestis taikomas tik žemei, o ne pastatams, tačiau ten svarstoma mokesčio reforma, kuri apimtų ir pastatus. Latvijoje NT mokestis jau taikomas visiems nekilnojamojo turto objektams, su tarifais nuo 0,2% iki 0,6%.
Ką tai reiškia eiliniam lietuviui?
Galutinis sprendimas dėl NT mokesčio dar nėra priimtas, tačiau diskusijos šiuo klausimu tęsiasi. Valdžia siekia rasti balansą tarp biudžeto pajamų didinimo ir socialinio teisingumo užtikrinimo, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu bus pateikti konkretūs pasiūlymai ir sprendimai.
Jei būtų priimtas siūlomas modelis su 150 000 eurų neapmokestinamu minimumu, didžioji dalis Lietuvos gyventojų, ypač regionuose, išvengtų šio mokesčio. Remiantis NT registrų duomenimis, vidutinis būsto kaina Lietuvos regionuose retai viršija 100 000 eurų. Tačiau didmiesčiuose, ypač Vilniuje, kur vidutinė naujo buto kaina siekia 2500-3000 eurų už kvadratinį metrą, šis mokestis paliestų kur kas daugiau gyventojų.
Tarp biudžeto skylių ir socialinio teisingumo
NT mokesčio reforma Lietuvoje – tai ne tik fiskalinė priemonė, bet ir vertybinis pasirinkimas. Ar mokestis taps efektyviu įrankiu mažinant turtinę nelygybę, ar tik papildoma našta jau ir taip aukštą infliaciją patiriantiems gyventojams? Šis klausimas lieka atviras.
Ekonomistai pabrėžia, kad sėkminga reforma priklausys nuo detalių – neapmokestinamo minimumo dydžio, lengvatų sistemos, vertinimo metodikos. Svarbiausia, kad sprendimas būtų priimtas po išsamių diskusijų, įvertinus visus argumentus ir galimas pasekmes. Juk kalbame ne tik apie biudžeto papildymą, bet ir apie žmonių namus – vieną esminių saugumo garantų. Tad ieškant pusiausvyros tarp valstybės poreikių ir piliečių galimybių, reikės ne tik skaičiuoklių, bet ir empatijos.