Sveikatos apsaugos ministrė palaiko draudimą rūkyti jaunesniems nei 21 metų asmenims
Sveikatos apsaugos ministrė teigiamai vertina siūlymą uždrausti rūkyti asmenims iki 21 metų. Ji mano, kad tai galėtų būti veiksminga priemonė mažinant rūkymo paplitimą tarp jaunimo. Ministrė pabrėžia, kad rūkymas yra viena iš pagrindinių sveikatos problemų, sukeliančių įvairias ligas ir ankstyvą mirtingumą. Todėl bet kokios iniciatyvos, kurios gali padėti sumažinti rūkymo pradžią tarp jaunų žmonių, yra sveikintinos.
Šiuo metu Lietuvoje rūkymo amžiaus riba yra 18 metų, tačiau siūloma ją padidinti iki 21 metų, siekiant apsaugoti jaunimą nuo žalingo tabako poveikio. Panašios priemonės jau taikomos kai kuriose kitose šalyse, ir jos pasiteisino mažinant rūkymo paplitimą tarp jaunimo.
Tarptautinė patirtis ir statistika
JAV jau daugiau nei 20 valstijų yra padidinusios minimalų rūkymo amžių iki 21 metų. Havajuose, kurie buvo pirmoji valstija įvedusi šį apribojimą 2016 metais, jaunimo rūkymo rodikliai per penkerius metus sumažėjo beveik 30%. Taip pat Naujajame Džersyje ir Kalifornijoje pastebėti reikšmingi teigiami pokyčiai.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, apie 90% rūkalių pradeda rūkyti iki 18 metų amžiaus, o 99% – iki 26 metų. Lietuvoje, remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2022 m. atliktu tyrimu, net 38% 15-19 metų jaunuolių yra bandę rūkyti, o 17% rūko reguliariai.
Ekspertų nuomonės
Pulmonologijos specialistė dr. Rūta Petrauskienė teigia: „Jaunų žmonių smegenys vystosi iki 25 metų amžiaus, todėl nikotinas šiuo laikotarpiu daro ypač didelę žalą. Padidinus amžiaus ribą, apsaugotume jautrią populiacijos dalį nuo priklausomybės, kuri dažnai tęsiasi visą gyvenimą.”
Psichologai pabrėžia, kad 18-21 metų amžiaus tarpsnis yra kritinis, kai jauni žmonės dažnai patiria didelį socialinį spaudimą ir dar neturi visiškai susiformavusių sprendimų priėmimo įgūdžių. Šiuo laikotarpiu įgyti žalingi įpročiai dažnai išlieka visą gyvenimą.
Ministrė taip pat pabrėžia, kad svarbu ne tik didinti amžiaus ribą, bet ir stiprinti švietimą apie rūkymo žalą bei skatinti sveiką gyvenimo būdą. Ji tikisi, kad šis siūlymas sulauks palaikymo ir bus įgyvendintas, siekiant geresnės visuomenės sveikatos.
Siūlomos papildomos priemonės
Be amžiaus ribos didinimo, svarstoma įvesti ir kitas priemones:
– Griežtesnę elektroninių cigarečių kontrolę, ypač dėl skonių, patrauklių jaunimui
– Tabako gaminių pakuočių standartizavimą
– Didesnius mokesčius tabako gaminiams
– Rūkymo prevencijos programų plėtrą mokyklose
Rūkymo kaštai visuomenei
Ekonomistai apskaičiavo, kad rūkymo sukeltos ligos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai kasmet kainuoja apie 300 milijonų eurų. Tai apima gydymo išlaidas, prarastą darbo našumą ir ankstyvą mirtingumą. Jei pavyktų sumažinti rūkančiųjų skaičių bent 10%, valstybė sutaupytų apie 30 milijonų eurų per metus.
Ateities kartos be dūmų
Amžiaus ribos pakėlimas galėtų būti tik vienas žingsnis kuriant sveikesnę Lietuvą. Naujosios Zelandijos pavyzdys, kur palaipsniui draudžiama tabako prekyba visoms po 2008 m. gimusioms kartoms, rodo, kad galima siekti dar ambicingesnių tikslų.
Rūkymo pradžios atidėjimas iki 21 metų gali ne tik išgelbėti tūkstančius gyvybių, bet ir sutaupyti milijonus sveikatos apsaugai. Jaunimas, nepradėjęs rūkyti ankstyvame amžiuje, turi gerokai mažesnę tikimybę tapti rūkaliais vėliau. Šis draudimas – ne tik įstatymo pataisa, bet investicija į sveikesnę, produktyvesnę ir laimingesnę visuomenę, kurioje kiekvienas jaunas žmogus turėtų galimybę priimti sveikatos sprendimus neveikiamas priklausomybę sukeliančių medžiagų.