Buvusi viceministrė Agnė Urbanavičienė gali būti priversta padengti 30 tūkst. eurų žalą
Buvusi viceministrė Agnė Urbanavičienė, kuri buvo sulaikyta neblaivi vairuojant tarnybinį automobilį, gali susidurti su rimtomis finansinėmis pasekmėmis. Prokuratūra siekia, kad ji padengtų visą automobilio vertę, kuri siekia apie 30 tūkstančių eurų. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad Urbanavičienė pažeidė tarnybinės transporto priemonės naudojimo taisykles, vairuodama neblaivi.
Incidentas įvyko šių metų pradžioje, kai Urbanavičienė buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Po šio įvykio ji atsistatydino iš viceministrės pareigų.
Prokuratūra teigia, kad tokie veiksmai yra netoleruotini ir turi būti atitinkamai įvertinti, siekiant užtikrinti, kad valstybės turtas būtų naudojamas atsakingai. Urbanavičienės advokatai kol kas nekomentuoja situacijos, tačiau tikėtina, kad jie sieks sumažinti reikalaujamą sumą arba pasiekti kitokį susitarimą.
Šis atvejis atkreipė visuomenės dėmesį į valstybės tarnautojų atsakomybę ir elgesio standartus, ypač kai kalbama apie tarnybinių transporto priemonių naudojimą. Tai taip pat kelia klausimų dėl kontrolės mechanizmų, kurie turėtų užtikrinti, kad tokie incidentai nepasikartotų.
Precedentai ir teisinė praktika
Urbanavičienės atvejis nėra unikalus Lietuvos politiniame kontekste. 2018 metais tuometinis Seimo narys Kęstutis Pūkas taip pat buvo sulaikytas neblaivus prie vairo, o 2019 metais panašus skandalas įsiplieskė dėl Seimo nario Lino Balsio. Tačiau Urbanavičienės situacija išsiskiria tuo, kad ji vairavo ne asmeninį, o valstybinį automobilį, kas ženkliai padidina galimą atsakomybės mastą.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojai privalo atlyginti visą žalą, padarytą dėl jų kaltės valstybės turtui. Vidutinis girtumas, kuris buvo nustatytas Urbanavičienei, pagal Lietuvos teisės aktus yra nuo 1,5 iki 2,5 promilės. Tokio laipsnio neblaivumas baudžiamojoje teisėje laikomas sunkinančia aplinkybe.
Teisės ekspertai pabrėžia, kad prokuratūros reikalavimas padengti visą automobilio vertę, o ne tik remonto išlaidas, yra neįprastas, tačiau gali būti pagrįstas siekiu sukurti atgrasantį precedentą kitiems valstybės tarnautojams.
Visuomenės reakcija ir politinės pasekmės
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje šis atvejis sukėlė platų rezonansą. Dauguma komentatorių palaiko griežtą požiūrį į neblaivius vairuotojus, ypač kai kalbama apie aukšto rango pareigūnus. Antikorupcijos ekspertai pabrėžia, kad dvigubi standartai valstybės tarnyboje nepriimtini – eiliniai piliečiai už tokius pažeidimus susiduria su griežtomis baudomis, todėl valstybės tarnautojai neturėtų būti išimtis.
Politologai atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais visuomenė tapo mažiau tolerantiška politikų ir valstybės tarnautojų nusižengimams. Anksčiau panašūs atvejai dažnai baigdavosi tik atsistatydinimais, tačiau dabar vis dažniau keliami ir finansinės atsakomybės klausimai.
Kaina už neapgalvotą sprendimą
Urbanavičienės atvejis tapo skaudžia pamoka ne tik jai pačiai, bet ir kitiems valstybės tarnautojams. 30 tūkstančių eurų – tai ne tik automobilio vertė, bet ir kaina už akimirkos sprendimą, kuris sugriovė ilgai kurtą karjerą. Jei prokuratūros reikalavimas bus patenkintas, tai taps precedentu, aiškiai nubrėžiančiu ribą tarp asmeninės ir tarnybinės atsakomybės.
Šis atvejis primena, kad valstybės tarnyba – tai ne tik privilegijos ir statusas, bet visų pirma atsakomybė. Kaip sakė vienas politikos apžvalgininkas: „Kai sėdi prie valstybinio automobilio vairo, vairuoji ne tik transporto priemonę, bet ir visuomenės pasitikėjimą.” Šį pasitikėjimą atgauti kur kas sunkiau nei sumokėti finansinę baudą, kad ir kokia didelė ji būtų.