Kontroversija dėl Rusijos žvaigždės koncerto Vilniuje
Vilniuje planuojama surengti koncertą, kuriame pasirodys Rusijos estrados žvaigždė, anksčiau gavusi apdovanojimą iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Šis renginys sukėlė diskusijas ir prieštaringas reakcijas Lietuvoje, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją ir Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Atlikėjas, kurio vardas oficialiai dar nebuvo paskelbtas, yra tarp tų Rusijos kultūros veikėjų, kurie 2018 metais gavo „Liaudies artisto” apdovanojimą tiesiogiai iš V. Putino rankų. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, daugelis Europos šalių, įskaitant Lietuvą, įvedė įvairius apribojimus Rusijos kultūros veikėjams, ypač tiems, kurie viešai palaiko Kremliaus režimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas komentavo: „Mes atidžiai stebime tokius atvejus ir primename, kad asmenys, palaikantys Rusijos agresiją ar turintys artimus ryšius su režimu, gali būti įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą.”
Visuomenės reakcija
Kai kurie visuomenės nariai ir politikai išreiškė susirūpinimą dėl tokio koncerto organizavimo, teigdami, kad tai gali būti netinkama ir neetiška. Socialiniuose tinkluose jau formuojasi pilietinė iniciatyva #NeRusijosŽvaigždėms, raginanti boikotuoti renginį.
Seimo narys Žygimantas Pavilionis savo „Facebook” paskyroje rašė: „Kol Ukrainoje kasdien žūsta žmonės nuo Rusijos bombų, mes svarstome apie koncertus tų, kurie gauna apdovanojimus iš žudiko rankų? Tai moralinis bankrotas.”
Tuo tarpu kultūros kritikas Ramūnas Zilnys pabrėžė, kad reikėtų atskirti meną nuo politikos: „Turime būti atsargūs su kolektyvine atsakomybe. Ne visi Rusijos menininkai palaiko Putiną, net jei ir yra priėmę valstybinius apdovanojimus anksčiau.”
Organizatorių pozicija
Koncerto organizatoriai, renginių agentūra „Baltic Events”, teigia, kad renginys yra skirtas muzikos gerbėjams ir neturi politinio atspalvio. Jų išplatintame pranešime teigiama: „Mes suprantame susidariusią situaciją, tačiau atlikėjas niekada viešai nepalaikė karo Ukrainoje ir jo kūryba neturi jokio politinio turinio.”
Organizatoriai taip pat pažymėjo, kad jie konsultuojasi su atitinkamomis institucijomis dėl visų reikalingų leidimų ir saugumo priemonių. Bilietai į renginį jau pradėti platinti, o koncertas numatytas „Compensa” koncertų salėje spalio mėnesį.
Teisiniai aspektai
Teisininkas Ignas Vėgėlė paaiškino, kad Lietuvos įstatymai nenumato automatinio draudimo Rusijos piliečiams koncertuoti: „Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Jei asmuo nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus ir nėra viešai rėmęs agresijos prieš Ukrainą, formalių teisinių kliūčių koncertui surengti nėra.”
Vis dėlto, Valstybės saugumo departamentas yra nurodęs, kad Rusija aktyviai naudoja „minkštosios galios” įrankius, įskaitant kultūrinius renginius, savo įtakai plėsti.
Kultūra karo šešėlyje
Diskusijos dėl šio koncerto tęsiasi, o kai kurie reikalauja jo atšaukimo. Panašūs atvejai jau buvo fiksuoti kitose Baltijos šalyse – Estijoje ir Latvijoje, kur po visuomenės spaudimo buvo atšaukti keli Rusijos atlikėjų pasirodymai.
Ukrainos ambasada Lietuvoje taip pat išreiškė susirūpinimą dėl planuojamo renginio. Ambasados atstovas priminė, kad kultūra šiuo metu negali būti atskirta nuo politikos, ypač kai kalbama apie šalį agresorę.
Tarp meno laisvės ir moralinės atsakomybės
Šis atvejis vėl atveria sudėtingą diskusiją apie meno laisvės ir pilietinės atsakomybės ribas. Ar galime atskirti kultūrą nuo politikos? Ar verta remti renginius, kurių dalyviai turi ryšių su režimu, vykdančiu agresiją prieš kaimyninę šalį? Kol Ukrainoje tebesitęsia karas, tokie klausimai išlieka itin jautrūs ir aktualūs. Lietuvos visuomenė, turėdama skaudžią istorinę patirtį su Rusijos imperializmu, dabar turi progą dar kartą apibrėžti savo vertybes ir prioritetus – ar kultūriniai mainai įmanomi, kai už sienos griaudėja bombos, o atlikėjų biografijose – Kremliaus antspaudai.