Vasara artėja, o kartu su ja ir amžinas klausimas – kur šiemet vykti atostogauti? Trys vardai, kurie kasmet skamba lietuvių lūpose: Turkija, Egiptas, Graikija. Kiekviena šalis – sava atmosfera, savi privalumai, savi trūkumai. Ir kiekviena – tikras spąstai tiems, kurie mano, kad „all inclusive” ir šiltas vanduo – tai viskas, ko reikia laimingoms atostogoms. Šiame straipsnyje bandysime išnarplioti, kas iš tikrųjų laukia kiekviename iš šių populiariausių krypčių, kad grįžę namo nesakytumėte, jog niekas neįspėjo.
Turkija – pigiau nereiškia blogiau
Turkija jau seniai tapo savotišku lietuvių atostogų simboliu. Antalija, Bodrumas, Marmarisa – šie miestai mūsų tautiečiams skamba taip pat pažįstamai kaip Palanga ar Druskininkai. Ir nenuostabu – kainos čia tikrai patrauklios, o pasiūla tokia plati, kad kiekvienas randa ką nors pagal savo skonį ir kišenę.
Turkijoje veikia vadinamasis „all inclusive” modelis, kuris čia ištobulintas iki absoliutaus maksimumo. Viešbučiai – milžiniški kompleksai su baseinais, vandens čiuožyklomis, animatoriais, restoranais ir barais, kuriuose maistas ir gėrimai teka be perstojo. Tai gali atrodyti kaip rojus, bet yra vienas niuansas: daugelis žmonių, pasirinkę tokį formatą, per visas atostogas praktiškai neišeina už viešbučio vartų. Ir tada grįžę namo sako, kad buvo Turkijoje, nors iš tikrųjų buvo tik viešbutyje Turkijoje – skirtumas esminis.
Jei norite pajusti tikrąją Turkiją, reikia išdrįsti išeiti. Antalijos senasis miestas su romėnų laikų sienomis, Efeso griuvėsiai, Kapadokija su jos stebuklingais dūminiais kaminais ir oro balionais – visa tai yra, bet reikia noro ir šiek tiek pastangų. Papadokija, beje, nėra pajūrio kurortas – tai atskira kelionė į šalies vidų, kurią verta planuoti atskirai.
Praktinis patarimas: Jei vykstate į Turkiją pirmą kartą ir tikslas – tiesiog pailsėti prie jūros, rinkitės Antalijos regioną. Jei norite kažko daugiau – Bodrumas ar Marmarisa siūlo geresnę prieigą prie Egėjo jūros salų ir Graikijos kaimynystės. Valiuta – turkų lira, ir čia yra vienas malonumas: dėl infliacijos šalyje europietis su eurais jaučiasi tikru turtuoliu. Turguje galima derėtis – tai ne tik priimtina, bet ir laukiama.
Egiptas – ne tik piramidės ir ne tik Hurghada
Egiptas – tai šalis, kuri daugeliui asocijuojasi su dviem dalykais: piramidėmis ir Hurgada. Ir tai iš dalies tiesa, bet tik iš dalies. Egiptas yra viena iš tų kelionių krypčių, kur galima praleisti dvi savaites viešbutyje prie Raudonosios jūros ir nematyti absoliučiai nieko, kas pasakotų apie šios šalies tikrąją istoriją ir kultūrą.
Raudonoji jūra – tai tikras nardymo ir snorkeling’o rojus. Koralų rifai čia tokie, kokių Viduržemio jūroje nerasite – spalvingi, gyvi, pilni žuvų, kurios atrodo tarsi išėjusios tiesiai iš animacinio filmo. Šarm el Šeichas ir Hurghada – dvi pagrindinės kurortinės zonos, ir tarp jų yra skirtumas. Šarm el Šeichas laikomas šiek tiek elegantiškesniu, su geresniais nardymo taškais ir labiau išvystyta infrastruktūra. Hurghada – masinis turizmas, pigesnės kainos, bet ir atitinkama atmosfera.
Kairas – tai atskiras pasaulis. Piramidės Gizoje, Egipto muziejus su Tutanchamono lobiais, Islamo kvartalo mečetės, Koptiška krikščionių bažnyčios – tai kultūrinis sluoksnis, kurį praleisti būtų tikra nuodėmė. Tačiau reikia žinoti: Kairas yra chaotiškas, triukšmingas ir gali šokiruoti tuos, kurie tikisi europietiško komforto. Eismas čia – tai atskiras reginys, kuriam nėra jokių taisyklių, arba jos tokios, kurių niekas nepaiso.
Luksoras ir Asuana – tai dar viena Egipto dimensija. Faraonų šventyklos, Karalių slėnis, Nilo kruizai – visa tai yra šalies viduryje ir pietuose. Jei turite bent savaitę papildomai arba planuojate ilgesnę kelionę, Nilo kruizas tarp Luksoro ir Asuanos yra vienas iš tų dalykų, kurie keičia supratimą apie tai, kas iš viso yra kelionė.
Praktinis patarimas: Egipte labai svarbu pasirinkti tinkamą laikotarpį. Vasara čia reiškia pragaro karštį – 40 ir daugiau laipsnių. Optimalus laikas – spalio–balandžio mėnesiai. Jei vykstate vasarą, laikykitės paplūdimio ir vandens – bet koks kultūrinis turizmas tokiame karštyje tampa kančia. Taip pat: visada turėkite grynųjų bakšišui, nes Egipte tai – neatsiejama kultūros dalis, o ne pasirinkimas.
Graikija – kai svarbu ne tik jūra, bet ir siela
Graikija yra šalis, kuri veikia kitaip nei Turkija ar Egiptas. Čia nėra tų milžiniškų „all inclusive” fabrikų (nors kai kuriose vietose jų jau atsiranda), čia nėra tokio masinio pramogų konvejerio. Graikija – tai šalis, kuri verčia sulėtėti, sėdėti prie taverno stalo su stiklu vietinio vyno ir tiesiog žiūrėti, kaip saulė leidžiasi į jūrą.
Salų pasirinkimas – tai atskira tema, galinti užimti visą straipsnį. Santorinis – pats fotografuočiausias, pats romantingiausias, pats brangiausias ir pats perpildytas. Jei norite to instagraminio vaizdo su baltomis sienomis ir mėlynais kupolais – tai čia. Bet būkite pasiruošę, kad tą patį vaizdą bandys nufotografuoti dar kelios tūkstančiai žmonių. Mikonosas – vakarėliai, prabanga, vėjas ir flamingai. Kreta – didžiausia sala su savo kultūra, istoriją ir gastronomija, kuri skiriasi net nuo likusios Graikijos. Rodas – istorija ir paplūdimiai viename. Zakintas – Navagio įlanka, kuri atrodo kaip iš kito pasaulio.
Atėnai – tai privaloma programa, net jei esate ten buvę. Akropolis, Parthenon, Agora – tai ne tik turistiniai objektai, tai vieta, kur galima fiziškai pajusti, kaip sena yra Vakarų civilizacija. Žinoma, vasarą Akropolyje yra minios, bet rytinis apsilankymas prieš 9 valandą gali padaryti stebuklą.
Praktinis patarimas: Graikijoje labai svarbu planuoti transportą iš anksto, ypač jei norite keliauti tarp salų. Keltai – populiari ir romantiška galimybė, bet jų tvarkaraščiai gali keistis, o vėjai Egėjo jūroje kartais padaro savo. Skrydžiai tarp salų – greičiau, bet brangiau. Automobilį nuomotis Kretoje ar Rode – puiki idėja, nes leidžia pasiekti vietas, kur turistų autobusai nevažiuoja. Graikijoje verta valgyti ne prie pagrindinių turistinių trasų – pasitraukite viena kita gatve į šalį ir kainos nukris, o kokybė – ne visada.
Kainų palyginimas – kur pinigai eina toliau
Kalbant apie kainas, situacija nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Turkija tradiciškai laikoma pigiausiu iš trijų variantų, ir tai iš dalies tiesa – ypač kalbant apie viešbučius ir maistą vietoje. Tačiau skrydžiai iš Lietuvos gali suvienodinti skaičiavimus.
Egiptas – vidutinė kainų kategorija. Viešbučiai prie Raudonosios jūros gali būti labai pigūs, bet kokybė atitinka kainą. Gerų viešbučių kainos jau artėja prie Turkijos lygio. Ekskursijos – tai atskira eilutė biudžete, ir Egipte jų kaina gali nustebinti.
Graikija – brangiausia iš trijų, ypač po euro įvedimo ir po to, kai šalis tapo viena populiariausių Europos kelionių krypčių. Santorinis ir Mikonosas – ypač brangios salos. Tačiau mažiau žinomos salos kaip Naxos, Paros, Lefkada ar Pelionesas siūlo panašią kokybę už žymiai mažesnę kainą.
Svarbu suprasti, kad „pigios atostogos” – tai santykinė sąvoka. Jei Turkijoje praleidžiate visą laiką viešbutyje ir niekur nevykstate, tai tikrai pigiau. Bet jei norite keliauti, pažinti šalį, valgyti geruose restoranuose – skirtumas tarp trijų krypčių gali būti ne toks dramatiškas, kaip tikimasi.
Saugumas ir praktiniai dalykai, kurių niekas nepasakoja
Saugumas – tema, apie kurią kalbama mažai, bet galvoja visi. Visos trys šalys yra populiarios turistų kryptys ir bendrai laikomos saugiomis turistams. Tačiau niuansai yra.
Turkijoje pastaraisiais metais situacija stabilizavosi po sudėtingo 2016-ųjų periodo. Turistiniai kurortai yra saugūs, tačiau verta sekti užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas dėl regionų prie Sirijos sienos. Stambulas – didelis miestas su visais didelio miesto iššūkiais: kišenvagiai, sukčiai, pernelyg aktyvūs pardavėjai. Standartinės atsargumo priemonės čia veikia.
Egipte turistiniai rajonai yra gerai saugomi, nes turizmas – vienas pagrindinių šalies pajamų šaltinių. Tačiau verta žinoti, kad kai kurios vietovės (ypač Sinajaus pusiasalio vidus) turi apribojimų. Kairas reikalauja didesnio budrumu nei kurortai – ne dėl pavojaus, o dėl to, kad miestas yra intensyvus ir gali sukelti kultūrinį šoką.
Graikija – ES šalis, todėl čia galioja europietiški standartai ir lietuviai jaučiasi saugiai. Pagrindinė problema – kišenvagiai turistinėse vietose ir perpildytos paplūdimio zonos vasaros piku.
Praktiniai patarimai visiems trims: Kelionių draudimas – privalomas, ne pasirenkamas. Sveikatos draudimas ypač svarbus Egipte ir Turkijoje, kur medicinos paslaugos privačiuose ligoninėse gali kainuoti labai brangiai. Pasirūpinkite, kad turėtumėte visų svarbių dokumentų kopijas atskirai nuo originalų. Ir dar – nepirkite ekskursijų oro uoste ar nuo gatvės prekeivių: tai brangiausia ir dažnai prasčiausios kokybės galimybė.
Maistas – kur valgyti geriau nei namuose
Gastronomija – tai vienas iš tų aspektų, kurie gali padaryti atostogas tikrai ypatingomis arba nuviliančiomis. Ir čia visos trys šalys turi ką pasiūlyti, bet labai skirtingai.
Turkų virtuvė – tai viena turtingiausių Viduržemio jūros regiono virtuvių. Kebabai – taip, bet tai tik ledkalnio viršūnė. Mezes (užkandžiai), baklava, börek (sluoksniuotos tešlos pyragaičiai), lahmacun (turkiškas „picas”), taze balık (šviežia žuvis) – tai virtuvė, kuri gali nustebinti net ir išrankiausius gurmanų. Tačiau „all inclusive” viešbučiuose ši virtuvė dažnai nublanksta iki buffet formato, kur viskas yra, bet nieko nėra tikrai gero. Išeikite į miestą ir valgykite ten.
Egiptiečių virtuvė – mažiau žinoma, bet tikrai įdomi. Koshary (ryžiai, makaronai, lęšiai su pomidorų padažu) – tai nacionalinis patiekalas, kuris kainuoja centus ir yra stebėtinai skanus. Ful medames (pupelių patiekalas) – pusryčių klasika. Šviežia žuvis prie Raudonosios jūros – tai, ko negalima praleisti. Tačiau reikia atsargiai su higiena – ne visose vietose maisto ruošimo standartai atitinka europietiškus.
Graikų virtuvė – tai meilė. Moussaka, souvlaki, spanakopita, taramosalata, horiatiki (tikroji graikų salotos) – tai patiekalai, kurie atrodo paprasti, bet pagaminti iš gerų ingredientų yra tiesiog tobuli. Graikijoje verta ieškoti tavernų, kuriose valgomieji vietiniai – tai geriausias kokybės ženklas. Jei meniu yra tik anglų kalba ir prie įėjimo stovi žmogus, kviečiantis vidun – tai turistų spąstai.
Kada vykti ir kaip išvengti minių
Laikas – tai vienas svarbiausių faktorių, kuris gali visiškai pakeisti atostogų patirtį. Ir čia kiekviena šalis turi savo logiką.
Turkijoje liepa ir rugpjūtis – piko sezonas. Kainos aukščiausios, žmonių daugiausia, viešbučiai pilni. Birželis ir rugsėjis – kompromisas: dar šilta, bet jau mažiau žmonių ir šiek tiek mažesnės kainos. Gegužė – puikus metas tiems, kurie nori šilto oro be minių, nors jūra dar gali būti šiek tiek vėsi.
Egipte, kaip jau minėta, vasara – ne geriausia idėja dėl karščio. Optimalus langas – spalis–balandis. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpis – populiarus, bet brangus. Sausaris–vasaris – galbūt geriausias metas: nėra karščio, nėra minių, kainos priimtinos.
Graikijoje rugpjūtis – tai beprotybė. Santorinis ir Mikonosas rugpjūtį yra tiesiog per daug. Birželis ir rugsėjis – daug protingesnis pasirinkimas. Gegužė – puikus metas Atėnams ir žemyninei Graikijai, kai žydi laukai ir dar nėra vasaros karščio. Spalis – vis dar šilta, jūra malonaus temperatūros, o turistų – žymiai mažiau.
Praktinis patarimas: Ankstyvos rezervacijos taisyklė veikia visose trijose šalyse. Jei žinote, kad vyksite vasarą – rezervuokite bent 4–6 mėnesius iš anksto. Skrydžiai ir viešbučiai pigiausi tada, kai iki kelionės dar toli. Paskutinės minutės pasiūlymai – tai loterija, kuri kartais laimima, bet dažniau ne.
Trys šalys, trys charakteriai – kaip pasirinkti savo
Galiausiai, pasirinkimas tarp Turkijos, Egipto ir Graikijos yra ne tiek apie kainas ar saugumą, kiek apie tai, kokio tipo žmogus esate ir ko iš tikrųjų norite iš atostogų.
Jei norite maksimalaus komforto, geros infrastruktūros, daug pramogų ir viskas viename komplekse – Turkija yra jūsų atsakymas. Ji atleidžia klaidų, ji paprasta, ji patikima. Turkija – tai atostogos be streso, ir tai nėra blogai.
Jei norite kažko egzotiško, noro pamatyti vieną iš seniausių civilizacijų pasaulyje, nardyti tarp koralų rifų ir grįžti namo su jausmu, kad buvote kažkur tikrai kitokiame – Egiptas. Bet Egiptas reikalauja šiek tiek drąsos ir noro susitaikyti su tuo, kad ne viskas bus tobula ir patogi.
Jei norite kultūros, istorijos, gero vyno, nuostabaus maisto ir tos specifinės Viduržemio jūros atmosferos, kuri neturi jokio kito pavadinimo – Graikija. Ji brangesnė, ji reikalauja daugiau planavimo, bet ji grąžina daugiau. Graikija yra šalis, į kurią žmonės grįžta. Ir grįžta. Ir dar kartą grįžta.
Tiesa ta, kad visos trys šalys yra puikios – kiekviena savaip. Ir geriausias sprendimas yra ne pasirinkti vieną ir atmesti kitas, o laikui bėgant aplankyti visas tris. Nes kiekviena iš jų paliks kažką, ko kitos negali duoti. Ir tai yra geriausia priežastis pradėti planuoti jau dabar – nepriklausomai nuo to, kurią pasirinksite šiemet.