Spalio 9 dieną Lietuvoje pranešta apie vėjo elektrinių gamybos rekordą, tačiau tą pačią dieną stiprus vėjas kai kuriuose regionuose sutrikdė elektros tiekimą. Dėl to vėl atsirado dvi nuomonės: vieni tvirtina, kad reikia dar sparčiau plėsti vietinę gamybą, kiti primena, kad rekordai mažai paguodžia, kai namuose nėra šviesos.
Kai lauke ūžia vėjas, vieni gyventojai telefone tikrina elektros kainą ar energijos gamybos suvestines. Kiti tuo metu ieško žibintuvėlio, nes šviesa mirksi arba visai dingsta.
Ką rekordas sako vėjo energetikos šalininkams
Vėjo elektrinių šalininkai argumentuoja paprastai: kai sąlygos palankios, vietinė gamyba parodo savo vertę ne teorijoje, o realiame sistemos darbe. Spalio 9-osios rekordas rodo, kad vėjo parkai gali pagaminti labai daug elektros, kai vėjas stiprus. Tuo metu mažiau tenka remtis kitais energijos šaltiniais ar importu.
Pasak šios pusės, vien sutrikimai neturėtų tapti priežastimi stabdyti vėjo energetikos plėtrą. Audra ir elektros gamyba yra susiję, bet ne tapatūs dalykai. Turbinos, perdavimo linijos, skirstomasis tinklas, transformatorinės ir vartotojo namų įvadas atlieka skirtingas funkcijas. Vėjas gali sukti turbinas, bet tas pats vėjas gali laužyti šakas, judinti laidus ar išryškinti silpnesnes tinklo vietas.
Todėl šalininkai dažnai kalba ne apie pasirinkimą „elektrinės arba tinklas“, o apie bendrą kryptį. Jei vietinė gamyba auga, tinklas turi gebėti ją priimti, paskirstyti ir suvaldyti svyravimus. Rekordinė gamyba nėra finišas, greičiau ji parodo, kad investicijos į tinklo stiprinimą tampa dar aktualesnės.
Gyventojui svarbiausia, ar įsijungs šviesa
Kita pusė žvelgia iš buitinės perspektyvos. Kai namuose dingsta elektra, mažai ką keičia žinia, kad kažkur vėjo elektrinės tuo metu dirba rekordiniu tempu. Sustojęs šaldytuvas, neveikiantis interneto maršrutizatorius, neįkraunamas telefonas ar tamsus kiemas nėra abstraktus energetikos sistemos iššūkis. Tai nepatogumas, o kai kuriems žmonėms – ir rimtesnė problema.
Šios nuomonės šalininkai klausia, ar sistema pirmiausia neturėtų užtikrinti atsparumo kasdienėms rizikoms. Stiprus vėjas Lietuvoje nėra neįprastas reiškinys, todėl gyventojai tikisi prižiūrimo tinklo, o gedimų – kuo retesnių ir trumpesnių. Jų akimis, naujos gamybos galios neturėtų nustelbti paprasto klausimo: ar elektra pasieks vartotoją tada, kai jos reikia.
Čia slypi ir platesnis nepasitikėjimas. Energetikos pranešimuose dažnai girdėti dideli žodžiai – gamyba, pajėgumai, balansavimas. Tačiau savo elektros sistemos kokybę žmogus dažniausiai įvertina vienu jungikliu. Jei per audrą šviesa neįsijungia, pažadas apie energetinę pažangą gali pasirodyti pernelyg nutolęs nuo realybės.
Ką rodo praktika per stiprų vėją
Patikimas elektros tiekimas priklauso ne vien nuo to, kiek energijos pagaminama konkrečią valandą. Gamyba turi būti prijungta prie tinklo, tinklas – atlaikyti oro sąlygas, o sutrikus vienai jo daliai tiekimą reikia kuo greičiau atkurti. Svarbi ir priežiūra: trasų būklė, augmenija prie oro linijų, įrangos atnaujinimas ir gedimų aptikimas.
Vėjo energijos nepastovumas savaime nėra argumentas jos atsisakyti, bet jis kelia užduočių sistemai. Kai vėjo daug, reikia gebėti saugiai priimti didesnę gamybą. Kai jo mažai, vartojimui padengti reikia kitų sprendimų. O kai oras toks stiprus, kad pažeidžia infrastruktūrą, svarbiausia tampa fizinis tinklo atsparumas ir remonto organizavimas.
Spalio 9-osios įvykius todėl galima suprasti dvejopai. Jie parodė ne tik vėjo energetikos galimybes, bet ir tai, kad energetikos grandinė nesibaigia prie elektrinės. Ji tęsiasi iki kiekvieno būsto, parduotuvės, ūkinio pastato ar įmonės elektros lizdo.
Ne vienas prioritetas, o skirtingos silpnos vietos
Daugiau gamybos logiška telkti ten, kur tinklas jau gali priimti naują elektrą, o vietinės energijos trūkumas riboja galimybes. Patikimesnis tinklas pirmiausia reikalingas ten, kur gyventojai dažniau patiria tiekimo pertrūkių, kur infrastruktūra jautri audroms arba kur gedimas paliečia daug kasdienio gyvenimo sričių.
Vienur svarbiausios gali būti naujos jungtys ir sistemos valdymas, kitur – konkrečios linijos, įranga ar greitesnis reagavimas po audros. Šių poreikių supriešinti nebūtina, tačiau jų eiliškumas skirtingose vietose gali skirtis.