Mūsų laiptinė remonto laukė seniai: prie pašto dėžučių nusilupę dažai, ties posūkiu į antrą aukštą sienoje žiojėjo išdauža, o apačioje tebėra senos drėgmės dėmės. Kai kaimynai susirinko balsuoti dėl remonto, pasiūlyta kaina atrodė visiems priimtina, tačiau vos prabilus apie pinigų rinkimą paaiškėjo, kad 3 butų savininkai mokėti neketina.
Vesdamasis svečius ne kartą pagalvodavau, kad savo butus sutvarkėme, o už bendrų durų elgiamės taip, lyg laiptinė mums nebepriklausytų. Todėl žinia apie susirinkimą mane nudžiugino. Namas nedidelis, mūsų laiptinėje yra 12 butų, tad atrodė, kad susitarsime be vargo.
Pasiūlymas buvo užtaisyti pažeistas vietas ir perdažyti sienas. Visas darbas kainuotų 1 008 eurus, o padalijus po lygiai išeitų po 84 eurus butui. Būtent apie šią sumą ir kalbėjome, nors visų mokėjimo detalių dar nebuvome išsiaiškinę.
Rankas pakėlėme, bet susitarimo nebuvo
Susirinkome prie laiptinės durų. Vieni atėjo su striukėmis, kiti su šlepetėmis, nes tikėjosi užtrukti 10 minučių. Pirmiausia kalbėjome apie spalvą: viena kaimynė norėjo šviesesnės, o kitas iškart perspėjo, kad šviesi apatinė dalis po metų vėl bus purvina. Net nusijuokėme, kad dar nepradėję remonto jau rūpinamės kitu.
Paklausus, kas pritaria pasiūlymui, dauguma, taip pat ir aš, pakėlė rankas. Tačiau kai prabilome apie pinigų surinkimą, paaiškėjo, kad 3 kaimynai mokėti neketina. Vienas pareiškė laiptinėje beveik nebūnantis, kitas teigė, kad sienos dar pakankamai geros. Trečia kaimynė tylėjo, kol jos tiesiai paklausė, ar prisidės.
„Šiuo metu nemokėsiu“, – atsakė ji.
Kažkas iškart numojo ranka: jei lauksime, kol visi norės, nesusitvarkysime niekada. Netrukus jau kalbėjome vieni per kitus, nors prieš kelias minutes ramiai rinkomės sienų atspalvį.
Trūkstamus 252 eurus pasiūlė padalyti likusiems
Grįžęs namo perskaičiavau. Jei 9 butai sumokėtų po 84 eurus, surinktume 756 eurus, o iki reikiamos sumos trūktų 252 eurų. Vakare kaimynų pokalbių grupėje jau buvo pasiūlymas: gal likusieji galėtų pridėti po 28 eurus ir pagaliau baigtume ginčą?
Tada ir man dingo noras skubėti. Buvau pasiruošęs mokėti 84 eurus, o dabar iš manęs tikėtasi 112. Ši suma biudžeto dar nesugriautų, bet erzino pats principas. Kodėl vieno žmogaus atsisakymas turėtų automatiškai tapti papildoma kito žmogaus išlaida?
Parašiau, kad daugiau pinigų kol kas nepervesiu. Pirmiausia, mano žodžiais, turime aiškiai žinoti, koks sprendimas priimtas, kaip skirstomos išlaidos ir kas apskritai organizuoja darbus. Atsitiko nemalonus dalykas: pritarę remontui pradėjome pykti vieni ant kitų, nes tie 3 žmonės į pokalbį beveik nebesikišo.
Už vieno atsisakymo slėpėsi visai kita priežastis
Po kelių dienų prie pašto dėžučių sutikau tylėjusią kaimynę. Ji pati mane sustabdė ir pasakė, kad nėra prieš remontą. Tiesiog tą mėnesį visos laisvos lėšos jau buvo paskirstytos, o prisipažinti prie visų susirinkime jai buvo nejauku.
„Kai pasakė, kad čia tik 84 eurai, nebenorėjau nieko aiškinti“, – pasakė ji.
Man pasidarė gėda, nors tų žodžių nebuvau ištaręs. Grupėje jos atsisakymą jau buvome sumetę į vieną krūvą su kaimyno aiškinimu, kad laiptine beveik nesinaudoja, nors priežastys buvo skirtingos.
Paklausiau, ar jai būtų lengviau mokėti dalimis. Ji atsakė, kad taip, jei toks būdas būtų suderintas. Pažadėti nieko negalėjau, bet supratau, kad dėl bent vieno buto ginčijomės nežinodami tikrosios situacijos.
Remontą atidėjome, kad nereikėtų aiškintis jau išleidus pinigus
Galiausiai kreipėmės į namo administratorių. Paprašėme patikslinti sąmatą, išlaidų paskirstymą, sprendimo priėmimo ir mokėjimo tvarką, taip pat paklausėme apie galimybę atsiskaityti dalimis ir apie turimas namo lėšas. Iki tol darbų neužsakėme. Nenorėjome, kad vienas kaimynas savo vardu susitartų su meistrais, o paskui vaikščiotų paskui kitus prašydamas pinigų.
Laiptinė kol kas tokia pati. Pabaiga nėra graži, bet bent nebeieškome, kuris iš 9 sumokės už likusius. Aš vis dar noriu remonto ir savo dalį mokėsiu, tik dabar noriu aiškaus susitarimo, o ne pažado, kad kažkaip surinksime.
Jei jūsų name kyla panašus ginčas, prieš renkant pinigus verta raštu išsiaiškinti darbų apimtį, bendrą kainą, išlaidų paskirstymą ir mokėjimo terminus. Su nepritariančiais žmonėmis pasikalbėkite atskirai: vienas ginčija kainą, kitam trūksta informacijos, o trečias galbūt tiesiog negali sumokėti iš karto. Tai sužinojus lengviau ieškoti sprendimo, nei pradėjus nuo priekaištų visos laiptinės akivaizdoje.
