Sukčiai siunčia laiškus, kuriuose apsimeta „Amazon“ ir perspėja, kad dėl nepavykusio „Prime“ prenumeratos mokesčio paskyra netrukus bus sustabdyta. Paspaudus laiške esančią nuorodą ir įvedus prašomus duomenis, per kelias minutes galima netekti slaptažodžio, asmeninės informacijos ir banko kortelės duomenų.
Pranešimas atrodo kaip įprastas internetinės parduotuvės laiškas: esą tereikia atnaujinti mokėjimo kortelės duomenis, kad paslauga nebūtų nutraukta. Apie naują tokių laiškų kampaniją rugsėjo 30 dieną pranešė kibernetinio saugumo portalas „Hackread“. Jo specialistai patys gavo sukčių laišką ir ištyrė, kas nutinka paspaudus nuorodą.
Paaiškėjo, kad nusikaltėliai sukūrė kelių etapų apgaulę. Joje naudojamas „Amazon Prime“ vardas, pažįstami logotipai ir tikrą prisijungimo aplinką primenantys puslapiai. Nors kampanija aprašyta užsienyje, tokie laiškai aktualūs ir Lietuvos gyventojams, kurie perka „Amazon“ parduotuvėse ar naudojasi šios bendrovės paslaugomis.
Kaip prasideda apgaulė: perspėjimas apie nepavykusį mokėjimą
Laiškas sukurtas taip, kad gavėjas pirmiausia susirūpintų. Jame teigiama, kad dėl nepavykusio mokėjimo kyla pavojus „Amazon Prime“ narystei, o jei mokėjimo informacija nebus greitai atnaujinta, prenumerata esą bus sustabdyta arba nutraukta. Tokia formuluotė pasirinkta neatsitiktinai: žmogus raginamas veikti nedelsiant ir lieka be laiko ramiai patikrinti, ar pranešimas tikras.
Paspaudus nuorodą atsidaro svetainė, vizualiai primenanti „Amazon“ prisijungimo puslapį. Joje naudojami panašūs grafiniai elementai, spalvos ir užrašai, todėl neatidus lankytojas gali nepastebėti, kad atsidūrė ne tikroje bendrovės svetainėje. Iš pradžių prašoma įvesti el. pašto adresą ir slaptažodį, vėliau – papildomus asmeninius bei mokėjimo duomenis.
Šiame etape apgaulė tampa ypač pavojinga. Jei žmogus įveda tikrą slaptažodį, nusikaltėliai gali bandyti prisijungti prie jo paskyros. Pateikus kortelės numerį, galiojimo datą ir trijų skaitmenų CVV kodą, kyla ir finansinių nuostolių rizika. Kartais sukčiai papildomai prašo patvirtinimo kodų, kuriuos bankas atsiunčia SMS žinute arba pateikia programėlėje.
Vien nuorodos paspaudimas paprastai nereiškia, kad banko sąskaita jau ištuštinta. Didžiausias pavojus kyla tada, kai žmogus pats įveda jautrią informaciją, patvirtina netikrą mokėjimą arba suteikia prieigą prie savo įrenginio. Vis dėlto įtartinos svetainės geriau apskritai neatidaryti, nes ji gali bandyti pasinaudoti ir programinės įrangos saugumo spragomis.
Trys požymiai, kurie gali išduoti netikrą „Amazon“ laišką
Pirmiausia verta pasižiūrėti į tikrąjį siuntėjo el. pašto adresą. Sukčiai dažnai naudoja adresus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo susiję su „Amazon“, bet juose esama papildomų žodžių, pakeistų raidžių arba visai kitokio domeno. Vien tai, kad matomame siuntėjo pavadinime parašyta „Amazon“, nieko neįrodo. Be to, patyrę sukčiai kartais sugeba suklastoti ir siuntėjo adreso rodymą, todėl vien šio požymio nepakanka.
Antrasis požymis – skubinimas. Jei laiške grasinama, kad paskyra bus užblokuota per kelias valandas, prenumerata nedelsiant panaikinta arba prarasite prieigą prie užsakymų, reikėtų elgtis ypač atsargiai. Tokiais perspėjimais bandoma sukelti emocinę reakciją ir paskatinti paspausti nuorodą, kol žmogus dar nespėjo pagalvoti. „Amazon“ savo saugumo rekomendacijose dirbtinį skubos jausmą įvardija kaip vieną dažnų sukčiavimo požymių.
Trečiasis požymis – įtartina nuoroda ir neįprastas puslapio adresas. Sukčiai gali naudoti svetaines, kurių pavadinimuose yra žodžiai „amazon“, „prime“, „billing“ ar „account“, tačiau tai nereiškia, kad jos priklauso bendrovei. Adresas, kuriame „amazon“ tėra ilgesnio, svetimo domeno dalis, nėra tas pats, kas oficiali „Amazon“ svetainė. Net jei puslapis atrodo nepriekaištingai ir prie adreso matyti spynelės simbolis, tai dar negarantuoja jo patikimumo.
Anksčiau netikrus laiškus dažnai išduodavo rašybos klaidos, keistos formuluotės ar prastos kokybės logotipai. Dabar sukčiai gali parengti itin įtikinamus pranešimus, todėl graži laiško išvaizda taip pat nėra įrodymas, kad jis tikras.
Kaip patikrinti laišką nenaudojant jame pateiktos nuorodos
Gavus pranešimą apie nepavykusį „Amazon“ mokėjimą, nereikia nei skubiai jo trinti, nei taisyti tariamos problemos. Pirmiausia savarankiškai atidarykite oficialią „Amazon“ programėlę arba naršyklėje patys įveskite žinomos parduotuvės adresą. Prisijungę prie paskyros patikrinkite prenumeratos būseną ir mokėjimo informaciją.
„Amazon“ turi ir paskyros pranešimų centrą „Message Center“, kuriame galima rasti oficialius bendrovės siunčiamus pranešimus. Pagal „Amazon“ rekomendacijas, jei tariamai bendrovės atsiųsto laiško ten nėra, tai rimtas signalas, kad pranešimas gali būti suklastotas.
Ši taisyklė tinka ne tik „Amazon“ atveju. Panašius laiškus sukčiai siunčia apsimesdami siuntų pristatymo bendrovėmis, bankais, „Netflix“, „PayPal“ ar kitomis gerai žinomomis paslaugomis. Principas beveik visada tas pats: sukuriama problema, pasiūlomas greitas sprendimas ir žmogus nukreipiamas į netikrą puslapį.
Ypač svarbu išlikti budriems, jei laiškas atrodo susijęs su neseniai atliktu pirkimu. Sukčiai siunčia masines žinutes, o dalis gavėjų iš tiesų tuo metu laukia užsakymo arba turi aktyvią prenumeratą. Dėl tokio sutapimo pranešimas atrodo tikras, nors gali būti išsiųstas tūkstančiams žmonių.
Ką daryti, jei jau įvedėte slaptažodį ar kortelės duomenis
Jei įtartinoje svetainėje įvedėte tik „Amazon“ paskyros slaptažodį, nedelsdami jį pakeiskite prisijungę per oficialią svetainę arba programėlę. Jei tą patį slaptažodį naudojate el. paštui ar kitoms paskyroms, pakeisti reikia ir juos. Taip pat verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą bei peržiūrėti paskyros užsakymų istoriją, išsaugotus mokėjimo būdus ir įtartinus pakeitimus.
Jei sukčiams pateikėte banko kortelės numerį, galiojimo datą ir CVV kodą, vien slaptažodžio pakeitimo nepakaks. Reikėtų nedelsiant susisiekti su kortelę išdavusiu banku ir prašyti ją užblokuoti arba pakeisti. Daugelis Lietuvos bankų leidžia kortelę laikinai užblokuoti mobiliojoje programėlėje, todėl tai galima padaryti dar prieš kalbantis su konsultantu. Būtina peržiūrėti naujausias operacijas ir pranešti bankui apie visus neatpažįstamus mokėjimus.
Jei sukčių puslapyje papildomai patvirtinote mokėjimą per „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar banko programėlę, nedelskite ir aiškiai apie tai informuokite banką. Svarbu pasakyti ne tik tai, kad atskleidėte kortelės duomenis, bet ir kokius konkrečius veiksmus atlikote. Nuo to priklauso, kokių papildomų apsaugos priemonių gali prireikti.
Įtartiną pranešimą verta perduoti ir pačiai „Amazon“. Bendrovė leidžia pranešti apie sukčiavimo bandymus per oficialią pagalbos sistemą, taip pat priima pranešimus adresu [email protected]. Tokia informacija padeda nustatyti netikras svetaines ir stabdyti panašias atakas.
Didžiausia šios apgaulės problema – jos paprastumas. Sukčiams nereikia įsilaužti į banką ar nulaužti sudėtingų apsaugos sistemų: kartais užtenka vieno įtikinamo laiško, kelių skubinančių sakinių ir žmogaus, kuris nenori prarasti prenumeratos. Todėl net ir labai tikroviškai atrodantį pranešimą apie nepavykusį mokėjimą gavus verta prisiminti vieną taisyklę: pirmasis veiksmas turėtų būti ne kortelės duomenų atnaujinimas, o savarankiškas prisijungimas prie oficialios paskyros.
