Ramiajame vandenyne stiprėja „El Ninjo“ (El Niño) – gamtinis reiškinys, galintis pakeisti orus didžiulėje planetos dalyje. Naujausios prognozės rodo, kad 2026–2027 metais jis gali tapti išskirtinai stiprus, o jo pasekmes per pasaulines rinkas ir klimato svyravimus gali pajusti ir Europa, įskaitant Lietuvą.
Mokslininkus labiausiai neramina tai, kad reiškinys stiprėja jau gerokai įšilusiame pasaulyje. Jie įspėja apie pavojingas karščio bangas, sausras, liūtis ir didėjantį spaudimą maisto gamybai. Lietuvos gyventojams svarbiausia, ar „El Ninjo“ pakeis artėjančią žiemą ir ar 2027 metais sulauksime dar ekstremalesnių orų.
Stiprus „El Ninjo“ gali išsilaikyti iki 2027 metų pavasario
Spalio 8 dieną JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Klimato prognozių centras paskelbė naują vertinimą. Pasak jo, „El Ninjo“ toliau stiprėja, o tikimybė, kad 2027 metų sausio–kovo laikotarpiu jis vis dar bus stiprus arba labai stiprus, viršija 83 procentus.
Ramiojo vandenyno Niño 3.4 regione, pagal kurį vertinamas reiškinio intensyvumas, vandens paviršiaus temperatūros nuokrypis jau siekia maždaug +2,1 °C. Kai kuriose rytinėse pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyse temperatūra įprastą lygį viršijo daugiau kaip keturiais laipsniais.
Reiškinys atsiranda, kai centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyse vanduo tampa neįprastai šiltas. Dėl to keičiasi atmosferos cirkuliacija, kritulių pasiskirstymas ir oro masių judėjimas. Vienur prasideda užsitęsusios sausros, kitur iškrinta neįprastai daug lietaus.
„El Ninjo“ nėra audra, kuri fiziškai keliautų iš Ramiojo vandenyno į Lietuvą. Tai didelio masto vandenyno ir atmosferos sąveikos reiškinys, kurio poveikis gali plisti per pasaulinę atmosferos cirkuliaciją.
Europa jau patyrė karščio rekordus
2026 metų vasara Vakarų Europai buvo išskirtinė. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, birželio ir liepos vidutinė temperatūra šiame regione siekė 21,62 °C – net 2,79 laipsnio daugiau nei 1991–2020 metų vidurkis.
Tai karščiausias birželio ir liepos laikotarpis Vakarų Europoje per visą turimų stebėjimų istoriją. Ankstesnį rekordą, pasiektą 2022 metais, pavyko viršyti beveik 0,9 laipsnio. Karščius lydėjo sausros, sudariusios palankias sąlygas miškų gaisrams.
Nerimą kelia ir vandenynų temperatūra. Liepą pasaulio vandenynų paviršiaus temperatūra, neskaičiuojant poliarinių sričių, pasiekė aukščiausią kada nors šį mėnesį užfiksuotą reikšmę – 20,96 °C.
Vis dėlto šių rekordų negalima automatiškai priskirti vien „El Ninjo“. Didelę reikšmę turėjo užsitęsusios aukšto slėgio sritys, sausas dirvožemis ir ilgalaikis klimato atšilimas. Šiltėjantis klimatas didina ekstremalaus karščio riziką, o stiprus „El Ninjo“ kai kuriuose regionuose gali šį poveikį dar sustiprinti.
Ką tai reiškia Lietuvai: ar laukia neįprasta žiema ir karšta 2027 metų vasara?
Lietuvoje „El Ninjo“ poveikis nėra toks tiesioginis kaip Ramiojo vandenyno regione. Mūsų žiemos ir vasaros orus daug stipriau lemia Atlanto ciklonai, atmosferos slėgio pasiskirstymas Europoje, Šiaurės Atlanto osciliacija ir oro masių judėjimas.
Tačiau pasaulinės klimato sistemos pokyčiai gali paveikti ir Europos atmosferos cirkuliaciją. Mokslininkai tiria, kaip stiprūs „El Ninjo“ įvykiai keičia srautines sroves ir žiemos orų režimus Šiaurės pusrutulyje. Kai kuriais atvejais tai gali daryti įtaką Europos žiemos temperatūrai ir kritulių pasiskirstymui.
Kol kas nėra mokslinio pagrindo tvirtinti, kad dėl šio „El Ninjo“ Lietuvoje neišvengiamai sulauksime 35 laipsnių karščio, rekordinių liūčių ar ypatingai šaltos žiemos. Tokios konkrečios prognozės būtų pernelyg ankstyvos.
Lietuvai aktualesnė kita tendencija – ilgalaikis klimato šiltėjimas. Jam stiprėjant didėja intensyvių karščio bangų tikimybė, keičiasi kritulių pobūdis, o šiltuoju metų laiku gali ryškėti sausrų ir liūčių kontrastai. Tačiau vienas „El Ninjo“ įvykis neleidžia tiksliai nustatyti, kada ir kur šie reiškiniai pasireikš.
Todėl gyventojams ir ūkininkams svarbiau stebėti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sezonines prognozes bei trumpesnio laikotarpio perspėjimus, o ne vien pasaulinio klimato reiškinio stiprumą.
Pasekmės gali pasiekti ir parduotuvių lentynas
Stiprus „El Ninjo“ gali paveikti pasaulio žemės ūkį, nes kai kuriuose regionuose keičiasi lietaus sezonų intensyvumas ir trukmė. Sausros ar potvyniai gali sumažinti derlių, apsunkinti žaliavų tiekimą ir padidinti kainų svyravimus tarptautinėse rinkose.
Lietuvai tai aktualu, nes nemaža dalis kasdien vartojamų produktų atkeliauja iš kitų pasaulio regionų. Kavos, kakavos, ryžių, vaisių ir kitų žaliavų kainos priklauso nuo derliaus, transportavimo sąlygų, atsargų bei pasaulinės paklausos.
Jeigu stiprus „El Ninjo“ pakenktų derliui svarbiose gamintojų šalyse, tai galėtų prisidėti prie kainų augimo. Tačiau prognozuoti konkrečius kainų šuolius Lietuvos parduotuvėse dabar būtų nepagrįsta – galutinę kainą lemia gerokai daugiau veiksnių.
Dar didesnį susirūpinimą kelia galimos pasekmės sveikatai. Rugsėjo 23 dieną „The Guardian“ paskelbė preliminarius mokslininkų skaičiavimus, pagal kuriuos papildomas su „El Ninjo“ susijęs karštis nuo 2026 metų birželio iki 2027 metų vasario pasaulyje galėtų prisidėti prie daugiau kaip 450 tūkstančių papildomų mirčių.
Tai nėra užfiksuotas mirčių skaičius ar patvirtinta ateities baigtis. Tai modeliu pagrįsta rizikos prognozė, o tyrimas paskelbimo metu dar nebuvo išėjęs galutinio mokslinio recenzavimo.
Londono imperatoriškojo koledžo klimatologė Friederike Otto atkreipė dėmesį į esminę problemą: dabartinis „El Ninjo“ vyksta pasaulyje, kuris dėl žmogaus veiklos jau yra gerokai šiltesnis. Todėl kai kuriuose regionuose ekstremalus karštis gali pasiekti anksčiau nepatirtą lygį.
Artimiausi mėnesiai parodys, kiek sustiprės dabartinis „El Ninjo“ ir kaip ilgai išsilaikys jo poveikis. NOAA eksperimentiniai modeliai rodo, kad reiškinys gali pradėti silpnėti žiemą, tačiau jo pasekmės kai kuriuose regionuose gali būti juntamos ir vėliau.
Lietuvai tai dar nėra nei rekordinės žiemos, nei katastrofiškos vasaros prognozė. Tačiau pasaulyje jau fiksuojami neįprasti klimato rodikliai, o stiprus „El Ninjo“ gali dar labiau padidinti ekstremalių reiškinių riziką. Ar tai virs naujais rekordais mūsų šalyje, paaiškės tik tikslėjant regioninėms prognozėms.
