„Stellantis“ vadovas Antonio Filosa paskelbė, kad iki 2027 metų daugiau Europos rinkai skirtų elektromobilių bus aprūpinta pigesnėmis LFP technologijos baterijomis. Tai turėtų sumažinti gamybos sąnaudas ir sustiprinti koncerno konkurencingumą. Tačiau atpigus baterijai tokia pačia dalimi automobilis nebūtinai atpigs.
Kaip rašo „Interia“, remdamasi „Automotive News Europe“, modelių, kuriems tai bus taikoma, sąrašas ir būsimas kainų sumažėjimas kol kas nenurodyti. Kryptis vis dėlto aiški: koncernas ieško, kaip pasiūlyti konkurencingesnius elektromobilius rinkoje, kurioje stiprų spaudimą daro Kinijos gamintojai.
Pirkėjui tai gali būti svarbu, bet pirmiausia reikia suprasti, kuo skiriasi baterijų technologijos ir kokį kompromisą jos lemia. Mažesnių gamybos išlaidų taip pat nereikėtų automatiškai prilyginti nuolaidai salone.
Kodėl „Stellantis“ renkasi LFP baterijas?
Apie planus A. Filosa kalbėjo per konferencinį pokalbį su investuotojais. Vienas jo įvardytų konkurencingumo didinimo būdų – LFP akumuliatoriai didesnėje Europos elektromobilių pasiūlos dalyje. Pasak vadovo, sutaupymas turėtų būti reikšmingas, tačiau konkrečių sumų jis nepaminėjo.
LFP – tai ličio geležies fosfato technologija. Jos katodo medžiagai nereikia nikelio ir kobalto, kurie naudojami NMC baterijose. Būtent žaliavų pasirinkimas yra viena iš priežasčių, kodėl LFP leidžia mažinti sąnaudas.
Tai nėra naujai sukurta baterijų rūšis, pasikeis tik jos taikymo mastas koncerno automobiliuose. Gamintojas technologiją turi parinkti pagal konkretaus modelio paskirtį, kainą ir pageidaujamas savybes.
Kuo NMC baterijos brangesnės
NMC baterijose naudojami nikelio, mangano ir kobalto junginiai. Jos vertinamos dėl didesnio energijos tankio, tai yra galimybės tam pačiam svoriui ar tūriui sukaupti daugiau energijos. Konstruktoriams tai svarbu derinant nuvažiuojamą atstumą, automobilio masę ir vietą baterijai.
Tačiau didesnis energijos tankis kainuoja. LFP technologija dažnai leidžia pasirinkti pigesnį sprendimą, nors tokiam pačiam energijos kiekiui sukaupti gali prireikti sunkesnės ar daugiau vietos užimančios baterijos.
„Interia“ tekste cituojamas Tarptautinės energetikos agentūros vertinimas, pagal kurį LFP elementai gali būti maždaug 40 proc. pigesni už NMC. Šį skaičių reikia suprasti teisingai: lyginama baterijų elementų kaina, o ne žadama, kad elektromobilio kainoraštyje atsiras 40 proc. mažesnė suma.
Ar mažesnis energijos tankis reiškia trumpesnį atstumą?
Lyginant baterijas vien pagal chemiją, nesunku padaryti pernelyg paprastą išvadą: jei LFP pigesnė, automobilis būtinai nuvažiuos mažiau. Praktikoje rezultatą lemia ir pasirinkta baterijos talpa, automobilio masė, aerodinamika bei energijos sąnaudos.
Jei į modelį montuojama mažesnės talpos baterija, nuvažiuojamas atstumas gali sumažėti. Vien LFP žymėjimas dar nepasako, kiek nuvažiuos konkretus automobilis, – tam reikia jo techninių duomenų.
Todėl pirkėjui svarbiausia lyginti konkrečias versijas. Pigesnis modelis su mažesne baterija gali visiškai pakakti kasdieniams poreikiams, o dažnai ilgus atstumus važiuojantis žmogus turės įvertinti ir sustojimus įkrauti. Vien technologijos pavadinimas viso pasirinkimo nepaaiškina.
Ar sutaupymą pajus pirkėjas?
Mažesnės baterijų sąnaudos gamintojui suteikia daugiau galimybių. Jis gali sumažinti automobilio kainą, už panašią sumą pasiūlyti geresnę įrangą arba pagerinti pelningumą. Kuris kelias bus pasirinktas, priklausys ir nuo konkurencijos, ir nuo konkretaus modelio vietos rinkoje.
Kol nėra kainoraščių, anksti sakyti, kiek eurų sutaupys būsimas „Peugeot“, „Opel“, „Fiat“ ar kitos koncerno markės automobilio pirkėjas. A. Filosa taip pat neįvardijo modelių, kuriuose LFP baterijos bus naudojamos plačiau.
Gamintojo kryptis pirkėjams vis dėlto svarbi. Kuo daugiau galimybių mažinti sąnaudas, tuo daugiau erdvės konkuruoti kaina. Tai ypač aktualu rinkos dalyje, kurioje svarbiausia įsigijimo kaina, o ne didžiausia įmanoma baterija ar ilgiausias deklaruojamas atstumas.
Kokie dar „Stellantis“ planai aprašomi?
Leidinys aprašo ir platesnį „Stellantis“ veiklos planą „FaSTLAne 2030“. Pagal preliminarius duomenis, daugiausia dėmesio numatoma skirti „Fiat“, „Peugeot“, „Jeep“, „Ram“ ir komercinių transporto priemonių padaliniui „Pro One“. Šiai grupei esą galėtų tekti apie 70 proc. planuojamų investicijų.
Kiti prekių ženklai būtų labiau orientuojami į regionines rinkas. Minimi „Chrysler“, „Dodge“, „Citroën“, „Opel“ su „Vauxhall“ ir „Alfa Romeo“. „Lancia“ bei DS numatomas siauresnis veiklos mastas, daugiausia dėmesio skiriant jų kilmės rinkoms.
Tokie planai rodo siekį aiškiau paskirstyti išteklius tarp gausaus prekių ženklų portfelio. Preliminari strateginė informacija vis dėlto nesako, kokie konkretūs automobiliai ir kada pasieks kiekvieną šalį. Pirkėjui svarbiausi atsakymai atsiras kartu su modelių pristatymais ir kainomis.
Koncernas neapsiriboja viena pavaros rūšimi
Pagal aprašomą planą, iki 2030 metų pusė pasaulinės metinės gamybos turėtų remtis trimis pasaulinėmis platformomis. Tarp jų minima nauja „STLA One“, skirta B, C ir D segmentams. Bendri techniniai pagrindai – dar vienas būdas veiksmingiau organizuoti gamybą.
Kartu numatoma plėtoti hibridines sistemas, elektrines pavaras ir vidaus degimo variklius. Taip koncernas gali išlaikyti skirtingus pasirinkimus rinkose, kuriose pirkėjų poreikiai ir galimybės nevienodi.
Leidinyje minimas ir bendradarbiavimo su „Leapmotor“ bei „Dongfeng“ plėtimas. Pagal pateiktus planus, partnerystė su „Dongfeng“ būtų susijusi su naujais „Peugeot“ ir „Jeep“ modeliais bei gamybos pajėgumų panaudojimu Prancūzijoje.
Finansiniai rezultatai gerėja, bet Europa lieka iššūkiu
„Interia“ pateikiamais duomenimis, trečiąjį ketvirtį „Stellantis“ grynasis nuostolis siekė 453 mln. eurų ir buvo apie 90 proc. mažesnis nei prieš metus. Grynosios pajamos paaugo 1 proc., iki 37,6 mlrd. eurų, o pakoreguotas veiklos pelnas sudarė apie 0,3 mlrd. eurų.
Straipsnyje nurodoma, kad veiklos pelnas pasiektas visuose regionuose, išskyrus Europą. Tai paaiškina, kodėl mažesnių sąnaudų ir konkurencingesnių automobilių klausimas koncernui toks aktualus.
Svarstančiam apie elektromobilį verta žiūrėti ne vien į pažadą dėl pigesnių baterijų. Lemia visas pasiūlymas: galutinė automobilio kaina, naudingoji baterijos talpa, įkrovimo galimybės ir garantijos sąlygos. LFP technologija gali padėti sukurti prieinamesnį modelį, tačiau tik konkretūs jo duomenys parodys, ką pirkėjas gaus už savo pinigus.
