Jei pilvas išsipučia net nuo įprastos košės, sriubos ar sumuštinio, pirmiausia verta pažiūrėti ne į lėkštę, o į laikrodį. Per greitas valgymas dažnai reiškia daugiau praryto oro ir sunkesnį virškinimą. Meniu keisti reikia ne visada: kartais pakanka valgyti ramiau, imti mažesnius kąsnius ir nepietauti tarp dviejų darbo skambučių.
Scena pažįstama daugeliui: pietūs prie kompiuterio suvalgomi per kelias minutes, užgeriami gazuotu gėrimu, o po valandos kelnių saga jau tampa nedideliu išbandymu. Toks pūtimas nebūtinai reiškia, kad netinka bulvės, duona ar daržovės. Organizmas tiesiog gali nespėti ramiai atlikti savo darbo.
Ką į skrandį patenka greitai valgant
Skubant ryjama daugiau oro. Jo patenka ir tada, kai kalbama pilna burna, geriama per šiaudelį, kramtoma guma arba maistas „nuryjamas“ beveik nekramtytas. Vėliau šis oras ir virškinimo metu susidarančios dujos gali sukelti tempimo, pilnumo ir nemalonaus spaudimo jausmą.
Dideli kąsniai apsunkina ir patį virškinimą. Kramtymas nėra vaikystės mandagumo pamoka: jis susmulkina maistą ir leidžia ramiau pradėti jį skaidyti. Kai pietūs išnyksta per kelias minutes, skrandžiui tenka daugiau darbo, o sotumas dažnai pajuntamas pavėluotai, todėl suvalgoma daugiau, nei iš tiesų reikėjo.
Kaip atpažinti, kad kalčiausias tempas
Apie valgymo įpročius verta susimąstyti, jei pūtimas dažniausiai prasideda po skubių pusryčių ar pietų, bet nebūna vienodai stiprus po kiekvieno konkretaus produkto. Kitas ženklas – ramiai valgant, namuose ar savaitgalį, savijauta lengvesnė, nors maistas panašus.
Tempas ypač dažnai išduoda tuos, kurie ilgai nevalgo, o paskui puola prie didelės porcijos. Kūnas tuomet jau labai alkanas, todėl lėkštė ištuštėja greičiau, nei smegenys spėja pranešti, kad sotumo užtenka.
Padėti gali keli paprasti įpročiai:
- tarp kąsnių padėkite įrankius ant stalo, o ne laikykite juos pasiruošusius kitam;
- valgykite sėdėdami, ne eidami, vairuodami ar rašydami laiškus;
- rinkitės mažesnius kąsnius ir sukramtykite juos prieš imdami kitą;
- jei įmanoma, negerkite gazuotų gėrimų kartu su pagrindiniu valgymu;
- nepradėkite vakarienės visiškai išalkę: reguliarus valgymas mažina norą viską suvalgyti vienu ypu.
Kada lėtesni pietūs nepadės
Valgymo tempas gali padėti, tačiau jis nepaaiškina visų atvejų. Jei pilvą pučia nuolat, simptomai aiškiai susiję su tam tikrais produktais arba kartu atsiranda skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pykinimas ar kiti nemalonūs pokyčiai, vien lėčiau kramtyti neužteks.
Tada nereikėtų savarankiškai išbraukti pusės produktų iš raciono ir gyventi vien iš „saugių“ patiekalų. Ilgai besitęsiantys ar ryškūs virškinimo sutrikimai yra priežastis pasitarti su šeimos gydytoju, kuris įvertins situaciją ir prireikus nukreips toliau.
Kada meniu tikrai verta peržiūrėti
Mitybos pakeitimai gali būti naudingi, kai pastebimas aiškus pasikartojantis ryšys: pavyzdžiui, nemalonūs pojūčiai kyla būtent po vienos rūšies maisto arba labai didelių jo kiekių. Vis dėlto išvadą geriau daryti ne po vienos vakarienės, nes pilvo savijautą veikia ir stresas, miegas, judėjimas, ciklo pokyčiai bei valgymo ritmas.
Praktiškiausia pradžia – kelioms dienoms pastebėti, kada ir kaip valgoma, o ne iškart skelbti karą duonai ar pienui. Užsirašykite valgymo laiką, apytikrį porcijos dydį, tempą ir savijautą po valgio. Toks paprastas vaizdas dažnai parodo, ar kaltas konkretus patiekalas, ar nuolatiniai pietūs, suvalgyti skubant.
Taigi pirmas žingsnis, kai pilvas pučiasi nuo įprasto maisto, yra ne griežtesnis meniu, o ramesnis valgymas. Jei lėtesnis tempas nepadeda arba pūtimą lydi kiti simptomai, atsakymo verta ieškoti kartu su gydytoju, o ne spėlioti prie tuščios lėkštės.
