Lietuvos gyventojai nori geresnių kelių, tačiau naujam mokesčiui pritaria nenoriai: visuotinį 2–3 eurų mėnesinį automobilių mokestį atmeta daugiau nei pusė apklaustųjų. Daug palankiau vertinama kita idėja – didesnę jau surenkamo degalų akcizo dalį skirti keliams. Bent pusę šių pajamų infrastruktūrai atiduotų 83 proc. respondentų, o beveik kas trečias norėtų, kad keliams atitektų visa suma.
Tokius rezultatus davė spalį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Ji parodė aiškų atotrūkį tarp poreikio daugiau investuoti į kelius ir noro už tai mokėti papildomai. Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad finansavimą būtina didinti, tačiau dauguma pirmiausia norėtų kitaip paskirstyti pinigus, kurie jau surenkami.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko teigia, kad ši nuostata ypač aktuali, kai auga degalų akcizo pajamos. Jo manymu, prieš siūlant vairuotojams naujus mokėjimus reikėtų nuspręsti, kokia dabartinių pajamų dalis turėtų grįžti į kelių infrastruktūrą. Jis taip pat atkreipia dėmesį į, jo žodžiais, planuojamą kelių finansavimo mažinimą.
Vairuotojai moka degalinėje, bet nori aiškiau matyti, kur keliauja pinigai
Degalų akcizas vairuotojui nėra atskira sąskaita, ateinanti metų gale, – jis įskaičiuotas į degalų kainą. Todėl žmogui, nuolat pildančiam baką, kalbos apie papildomą mokestį gali sukelti paprastą klausimą: ar už kelių naudojimą jis jau neprisideda?
Apklausa rodo, kad daugelis gyventojų norėtų aiškesnio ryšio tarp degalų apmokestinimo ir kelių finansavimo. Visas iš degalų akcizo surenkamas pajamas keliams skirtų 29 proc. respondentų. Dar 54 proc. pasisakė už bent pusės ar didesnės šių pajamų dalies skyrimą, o mažesnę nei pusės dalį rinktųsi 17 proc.
„Pirmiausia turėtume kalbėti ne apie naujus mokesčius, o apie tai, kaip panaudojame jau surenkamus pinigus“, – sako Š. Frolenko.
Jo teigimu, vairuotojų lūkestis suprantamas: kaskart mokėdami akcizą pildamiesi degalus, jie tikisi, kad dalis tų lėšų atiteks keliams, kuriais važiuoja kasdien. Pasak asociacijos vadovo, stabilus finansavimas leistų planuoti darbus ilgesniam laikui ir nebereikėtų kasmet spręsti, kuriuos remontus atidėti.
Vis dėlto apklausa atskleidžia gyventojų pageidavimą, o ne priimtą sprendimą. Ji savaime nereiškia, kad nuo kokios nors datos keliams bus skiriama pusė ar visas degalų akcizas.
Pusė prognozuojamų akcizo pajamų – apie 600 mln. eurų
Pasak Š. Frolenko pateikiamų duomenų, per ketverius metus degalų akcizo pajamos išaugo maždaug ketvirtadaliu. 2025 metais jos viršijo 1,15 mlrd. eurų, o 2026 metais prognozuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų.
Šie skaičiai padeda įsivaizduoti, apie kokio masto lėšas kalbama. Pusė prognozuojamų 1,2 mlrd. eurų sudarytų maždaug 600 mln. eurų. Tiek keliams tektų pasirinkus tokį paskirstymo principą, tačiau šios sumos nereikėtų laikyti automatiškai atsirandančiu papildomu finansavimu.
Tikrajam pokyčiui įvertinti reikėtų palyginti dabartinį finansavimą, konkrečius biudžeto sprendimus ir kitus keliams skiriamus šaltinius. Pačioje gyventojų apklausoje tokio palyginimo nėra.
Asociacijos vadovas akcentuoja kitą aplinkybę: jo vertinimu, augančios akcizo pajamos rodo, kad finansavimo šaltinis yra. Svarbiausia, kokią jo dalį valstybė nusprendžia skirti infrastruktūrai ir ar tai leidžia nuosekliai atnaujinti kelius.
Naujam automobilių mokesčiui pritaria mažuma
Visuotiniam 2–3 eurų mėnesiniam automobilių mokesčiui pritartų 27 proc. apklaustųjų, o 54 proc. jam nepritaria. Šalininkų dalis gerokai mažesnė nei prieštaraujančiųjų.
Nors mėnesio suma gali atrodyti nedidelė, per metus ji sudarytų 24–36 eurus už kiekvieną apmokestinamą automobilį. Jei mokestis būtų taikomas visoms transporto priemonėms, namų ūkiui, turinčiam du automobilius, metinė suma siektų 48–72 eurus. Tai tik siūlomo dydžio perskaičiavimas, o ne patvirtinta būsimo mokesčio tvarka.
Apklausa neleidžia teigti, kad gyventojai nenori geresnių kelių ar nesupranta jų priežiūros kainos. Priešingai, daugiau finansavimo reikia, anot daugiau nei pusės respondentų. Tačiau pritarimas tikslui dar nereiškia pritarimo bet kuriam lėšų rinkimo būdui.
„Spinter tyrimų“ sociologas Ignas Zokas pažymi, kad papildomam mokesčiui reikia aiškaus pagrindimo. Žmonėms svarbu suprasti ne tik tai, už ką jie mokėtų, bet ir kokį konkretų pokytį toks sprendimas atneštų.
Elektromobilių mokestis vertinamas kitaip
Tokio paties dydžio – 2–3 eurų per mėnesį – infrastruktūros mokestis elektromobiliams sulaukė gerokai daugiau palaikymo. Jam pritartų 63 proc. apklaustųjų.
Šių dviejų atsakymų skirtumas siekia 36 procentinius punktus. Vadinasi, požiūris priklauso ne vien nuo prašomos sumos. Svarbu ir tai, kam mokestis būtų taikomas, ir kaip žmonės mato bendros infrastruktūros išlaikymo naštos pasidalijimą.
Š. Frolenko pabrėžia, kad šių rezultatų nereikėtų laikyti raginimu skubiai įvesti konkretų mokestį. Jo teigimu, apklausa veikiau rodo, kad gyventojai nori suprasti, kas ir kaip prisideda prie kelių išlaikymo.
Neperženkime ir pačios apklausos ribų: 63 proc. palaikymas nereiškia, kad toks mokestis jau patvirtintas ar kad nustatytos jo taikymo sąlygos. Tai tik respondentų nuomonė apie pateiktą pasiūlymą.
Didžiausias priekaištas – keliai remontuojami per vėlai
Vertindami valstybinės reikšmės kelių problemas, gyventojai dažniausiai minėjo nusidėvėjusius, laiku neremontuotus ir neatnaujintus kelius. Tai pažymėjo 71 proc. apklaustųjų. Žiemos priežiūrą nurodė 43 proc., o nepakankamą pralaidumą – 37 proc.
Šie atsakymai atspindi skirtingus kasdienės patirties aspektus. Vieniems labiausiai kenkia dangos būklė, kitiems – žiemos sąlygos ar užsitęsusios kelionės intensyvaus eismo ruožuose. Todėl vienas finansavimo sprendimas neatsakytų į visus gyventojų lūkesčius: svarbu ir tai, kokiems darbams pinigai būtų skirti.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo teigimu, Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai buvo atnaujinama apie 300 kilometrų, tai yra maždaug pusantro procento tinklo.
Asociacija mano, kad kasmet reikėtų artėti prie tūkstančio atnaujintų kilometrų. Tai būtų daugiau nei tris kartus didesnė apimtis už minėtą pastarųjų metų vidurkį. Vis dėlto tai sektoriaus atstovų įvardijamas poreikis, o ne patvirtintas metinis darbų planas.
Kelius vertina geriau, bet problemos niekur nedingo
Bendras Lietuvos kelių vertinimas per dvejus metus šiek tiek pagerėjo. 2026 metais gerai juos įvertino 35 proc. apklaustųjų, o 2024 metais tokių buvo 30 proc. Dar 42 proc. dabartinę kelių būklę laiko patenkinama, o 23 proc. – bloga.
Teigiamai vertinančiųjų dalis padidėjo penkiais procentiniais punktais, tačiau beveik du trečdaliai respondentų keliams vis dar skiria patenkinamą arba blogą įvertinimą.
I. Zokas aiškina, kad bendram įspūdžiui daug įtakos turi įprasti žmogaus maršrutai. Sutvarkytas kasdien naudojamas ruožas gali pastebimai pagerinti vertinimą, net jei kitur problemų likę. Be to, dabartinė padėtis dažnai lyginama su ankstesne, o ne su tuo, kokios kokybės kelio žmogus apskritai tikėtųsi.
Todėl geresnis vertinimas neprieštarauja reikalavimui daugiau investuoti. Apklausos žinia gana aiški: gyventojai mato kelių finansavimo poreikį, tačiau gerokai palankiau žiūri į didesnės jau surenkamo akcizo dalies skyrimą nei į naują visuotinį mokestį.
Reprezentatyvią apklausą „Spinter tyrimai“ atliko 2026 metų spalio 23–30 dienomis. Joje dalyvavo 1 005 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
