Europos Parlamento komitetas pritarė siūlymui švelninti nuo 2035 metų numatytą CO₂ mažinimo reikalavimą naujiems automobiliams. Jei pakeitimai būtų galutinai patvirtinti, dalį naujų automobilių su vidaus degimo varikliais būtų galima parduoti ir po datos, kuri ilgai buvo laikoma lemtinga benzininių bei dyzelinių modelių ateičiai. Galutinis sprendimas kol kas nepriimtas.
Leidinio „Pravda“ duomenimis, Europos Parlamento Aplinkos, klimato kaitos ir maisto saugos komitetas lapkričio 4 dieną palaikė pasiūlymą keisti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų CO₂ reikalavimus. Balsavo 48 nariai už, 30 – prieš, dar du susilaikė.
Pakeitimai gamintojams suteiktų daugiau lankstumo. Siūloma sumažinti privalomus taršos mažinimo rodiklius, skirti papildomų kreditų už mažiau taršaus plieno naudojimą ir palankiau įskaičiuoti kai kuriuos Europoje pagamintus mažus elektromobilius.
Vairuotojams svarbiausia, kad diskusija dėl vidaus degimo variklių ateities Europoje dar nesibaigė. Vis dėlto komiteto balsavimas nereiškia, kad galiojančios taisyklės jau pakeistos.
Vietoje 100 proc. – švelnesnis reikalavimas
Pagal dabartines taisykles nuo 2035 metų naujų lengvųjų automobilių CO₂ emisija turi būti 100 proc. mažesnė nei 2021 metais. Praktiškai tai reiškia, kad naujų automobilių eksploatacijos metu išmetamas CO₂ turėtų būti lygus nuliui.
Komitetas siūlo šį rodiklį sumažinti iki 87,5 proc. Tai dar švelnesnė pozicija nei anksčiau Europos Komisijos pasiūlytas 90 proc. tikslas.
Skirtumas svarbus: jei galutinėse taisyklėse liktų vietos nenulinei emisijai, gamintojai nebūtinai apsiribotų vien automobiliais, kurie važiuodami CO₂ neišmeta.
Tačiau procentų nederėtų painioti. 87,5 proc. mažinimo tikslas nereiškia, kad likę 12,5 proc. parduodamų automobilių automatiškai galėtų būti benzininiai ar dyzeliniai. Kalbama apie vidutinę gamintojo parduodamų naujų automobilių CO₂ emisiją, o ne apie paprastą skirtingų variklių kvotą.
Kokius modelius ir kiek jų būtų galima parduoti, lemtų jų emisija, visa gamintojo pasiūla ir galutinai patvirtintos skaičiavimo taisyklės.
Kam atsivertų durys vidaus degimo varikliams
Siūlomas pakeitimas nesuteiktų besąlyginės teisės po 2035 metų toliau parduoti visų dabartinių benzininių ar dyzelinių modelių.
Gamintojai ir toliau turėtų pasiekti nustatytą vidutinės emisijos rodiklį. Todėl galimybė išlaikyti tam tikrą automobilį rinkoje priklausytų nuo to, kaip atrodytų visa jų parduodamų naujų transporto priemonių pasiūla.
Antraštę apie visišką vidaus degimo variklių „išgelbėjimą“ skelbti dar per anksti. Vis dėlto komiteto pozicija rodo konkretų norą pakeisti iki šiol numatytą galutinį rezultatą – 100 proc. CO₂ sumažinimą.
Be to, ši diskusija nėra sprendimas drausti žmonėms naudoti jau turimus automobilius. Aptariami reikalavimai taikomi naujų transporto priemonių emisijai, todėl jų nereikėtų painioti su nurodymu 2035 metais atsisakyti dabar eksploatuojamo automobilio.
Papildomas būdas gamintojams rinkti kreditus
Komiteto palaikomoje schemoje numatyta, kad gamintojai galėtų gauti papildomų kreditų už Europos Sąjungoje pagaminto mažo anglies dioksido pėdsako plieno naudojimą.
Taip būtų galima padengti dar 7,5 procentinio punkto. Kartu su 87,5 proc. emisijos mažinimo rodikliu bendras įskaitomas sumažinimas siektų 95 proc.
Vadinasi, vertinant gamintojo atitiktį būtų žiūrima ne vien į automobilio išmetamą CO₂, bet ir į kreditų mechanizmą, susietą su gamyboje naudojamu plienu.
Toks įskaitymas nėra tas pats, kas fiziškai mažesnė konkretaus automobilio emisija kelyje. Tai reguliavimo priemonė, suteikianti gamintojui papildomo lankstumo vykdant nustatytus įsipareigojimus.
Furgonams – dar didesnis tikslų sušvelninimas
Pakeitimai palies ir naujus furgonus. Komitetas siūlo jų 2030 metų CO₂ mažinimo tikslą sumažinti iki 35 proc., palyginti su 2021 metais.
Šiuo metu numatytas 50 proc. mažinimas, o Europos Komisija buvo pasiūliusi 40 proc. Taigi ir šiuo klausimu komiteto pozicija būtų švelnesnė nei Komisijos.
Dar didesnis pokytis siūlomas 2035 metams: vietoje dabartinio 100 proc. mažinimo furgonams būtų taikomas 80 proc. tikslas.
Tai svarbi pasiūlymo dalis verslui, kuris tokias transporto priemones naudoja pristatymui, aptarnavimui ar kitiems kasdieniams darbams. Vis dėlto kol kas kalbama tik apie siūlomą reguliavimo kryptį, todėl dar negalima pasakyti, kokie konkretūs modeliai po 2035 metų išliktų prekyboje.
Mažiems europietiškiems elektromobiliams – palankesnė apskaita
Kartu su švelnesniais emisijos tikslais komitetas siūlo skatinti kai kurių Europos Sąjungoje pagamintų elektromobilių pardavimą.
Pagal pasiūlymą iki 4,2 metro ilgio elektromobilis, atitinkantis numatytas sąlygas, skaičiuojant vidutinę gamintojo emisiją galėtų būti įskaitomas kaip 1,4 transporto priemonės.
Toks koeficientas padidintų mažų elektromobilių svorį gamintojo emisijos apskaitoje. Tai nebūtų tiesioginė išmoka pirkėjui ar pažadas, kad automobilis atpigs – kalbama apie gamintojams taikomą skaičiavimo mechanizmą.
Komitetas taip pat palaikė siūlymą ateityje nustatyti neprivalomus nulinės emisijos transporto priemonių dalies tikslus įmonių automobilių parkuose.
Kada bus lemiamas balsavimas
Komiteto pritarimas yra tik vienas teisėkūros etapų. Jis savaime nepanaikina dabartinio 2035 metų reikalavimo ir dar nesuteikia gamintojams naujų teisių.
Europos Parlamento plenarinėje sesijoje dėl pozicijos turėtų būti balsuojama gruodį. Vėliau lauktų derybos su ES Taryba, atstovaujančia valstybėms narėms. Per šiuos etapus gali keistis ir siūlomi procentai, ir kreditų taikymo sąlygos.
Kol kas galioja dabartinės taisyklės. Tačiau komitetas jau pritarė pozicijai, kuri paliktų daugiau galimybių naujiems automobiliams su vidaus degimo varikliais išlikti Europos rinkoje ir po 2035 metų. Ar ši galimybė taps įstatymu, paaiškės po likusių balsavimų ir derybų.
