Jei chrizantema žiemoja gėlyne, sveikų jos stiebų rudenį nebūtina kirpti – juos galima palikti iki pavasario. Krūmus, kuriuos nešate į vėsią patalpą, patogiau laikyti sutrumpintus. Tačiau svarbiausia ne genėjimo aukštis, o tai, ar tos veislės chrizantema apskritai gali žiemoti lauke, nes vien mulčio augalui gali nepakakti.
Rudenį gausiai žydinčios chrizantemos atrodo tvirtos, todėl lengva pamanyti, kad pavasario jos sulauks be rūpesčių. Vis dėlto atsparumas pirmosioms šalnoms ir gebėjimas išgyventi visą žiemą – skirtingi dalykai. Be šalčio, augalams tenka atlaikyti atlydžius, kintančią temperatūrą ir drėgmę prie šaknų.
Pirmiausia išsiaiškinkite, kokią chrizantemą auginate
Smulkiažiedės sodo chrizantemos dažnai renkamasi daugiamečiams gėlynams, o stambiažiedės, šiltnamiuose išaugintos paprastai reikalauja atsargesnio žiemojimo. Vien pagal žiedo dydį patikimai spręsti vis dėlto negalima: svarbu, kokia tai veislė, kiek ji atspari ir kaip augalas spėjo įsitvirtinti.
Jei išsaugojote etiketę, perskaitykite joje pateiktą informaciją. Perkant verta klausti ne tik to, ar chrizantema pakenčia šalnas, bet ir ar ji skirta nuolat augti lauke. Vazonas, pilnas žiedų, pats savaime nieko nepasako apie tai, ar augalas peržiemos gėlyne.
Daugiau atsargumo reikia su vėlai rudenį pasodintais krūmais: jie turi mažiau laiko įsišaknyti nei augantys toje pačioje vietoje nuo pavasario. Jei veislė nežinoma ir nenorite rizikuoti jos prarasti, verta apsvarstyti laikymą vėsioje, nuo šalčio apsaugotoje patalpoje.
Gėlyne žiemojančių krūmų stiebus galima palikti
Sveikus, sausus chrizantemų stiebus galima išsaugoti iki pavasario. Jie sukuria papildomą atramą aplink krūmo pagrindą, tarp jų lengviau išsilaiko purus apsauginis sluoksnis. Tai ypač praverčia, kai nenorite rudenį dirbdami pažeisti prie pagrindo susiformavusių jaunų ūglių.
Jei vis dėlto nusprendėte genėti rudenį, neskubėkite kirpti dar žaliuojančio augalo vien todėl, kad baigėsi žydėjimas. Palaukite, kol antžeminė dalis natūraliai nunyks, o trumpindami stiebus atidžiai apžiūrėkite krūmo apačią. Nukirpti viską lygiai su žeme nėra būtinas pasiruošimo žiemai žingsnis.
Su ligų požymių turinčiomis dalimis elgtis reikia kitaip. Dėmėti lapai, pūvantys ar pažeisti ūgliai neturėtų likti kaip žieminė priedanga. Surinkite nukritusias augalo liekanas, o ligotos medžiagos krūmui uždengti nenaudokite.
Žiemą pavojingas ir užsilaikęs vanduo
Chrizantemai kenkia ne tik žema temperatūra. Jei po lietaus ar atlydžio aplink krūmą ilgai telkšo vanduo, šaknims susidaro nepalankios sąlygos ir didėja puvimo rizika. Todėl prieš žiemą verta įvertinti pačią augimo vietą: ar ji ne daubotoje ir ar vanduo turi kur nutekėti.
Mulčias padeda sušvelninti temperatūros svyravimus ir apsaugo krūmo pagrindą, tačiau užmirkstančios dirvos problemos neišsprendžia. Jo nereikėtų storai berti ant dar šiltos, šlapios žemės, norint augalą kuo anksčiau „apkloti“. Pridengti geriau tada, kai oras atvėsta, o dirva pradeda šalti.
Apsaugai tinka purios, švarios medžiagos, pavyzdžiui, spygliai, smulkinta žievė ar šiaudai; eglišakės padeda išlaikyti lengvesnę priedangos struktūrą. Svarbu, kad aplink augalo pagrindą nesusidarytų suspaustas, nuolat šlapias sluoksnis. Sušlapusių ir sulipusių lapų krūva šiam tikslui netinka.
Į patalpą nešamas chrizantemas paruoškite dar prieš įšąlant dirvai
Jei augalas žiemos patalpoje, sutrumpinkite jį, pašalinkite nuvytusius žiedus ir pažeistus lapus. Iš gėlyno krūmą kaskite atsargiai, išsaugodami šaknis ir dalį jas supančios žemės. Šaknų visiškai valyti nereikia – svarbiau be reikalo jų nepažeisti.
Iškastą chrizantemą galima įsodinti į tinkamo dydžio vazoną ar dėžę su šiek tiek drėgnu substratu. Jei augalas visą laiką augo vazone, vien dėl žiemojimo jo persodinti nebūtinai reikės. Prieš įnešdami į patalpą apžiūrėkite krūmą ir indą, kad kartu neperneštumėte pūvančių liekanų ar kenkėjų.
Laikymui reikia vėsios, bet neperšąlančios vietos. Orientyras – maždaug 4–7 laipsnių temperatūra, tačiau svarbu stebėti ir paties augalo būklę. Vien žodžių „garažas“ ar „veranda“ nepakanka: nešildomoje patalpoje per didesnius šalčius temperatūra gali nukristi per žemai, o šiltame kambaryje augalas gali pradėti augti per anksti.
Žiemą neužmirškite patikrinti, bet nelaistykite kaip vasarą
Ramybės metu chrizantemai vandens reikia gerokai mažiau nei žydėjimo laikotarpiu. Substratas neturėtų visiškai perdžiūti, tačiau nuolat šlapias taip pat netinka. Prieš laistydami patikrinkite drėgmę, o ne pilkite vandenį vien todėl, kad praėjo savaitė.
Apžiūrėdami atkreipkite dėmesį į pelėsį, minkštėjančias augalo dalis ar staiga pasirodžiusius ištįsusius ūglius. Pastarieji gali rodyti, kad laikymo vietoje per šilta. Patalpoje paliktas augalas iki pavasario neturėtų visai dingti iš akiračio.
Pavasarį kirpkite atsargiai – nauji ūgliai gali būti visai šalia
Kai didelių šalčių grėsmė mažėja, lauke žiemojusių krūmų priedangą palaipsniui praretinkite. Neleiskite drėgnam mulčiui ilgai spausti augalo pagrindo, ypač jei jau prasideda augimas. Pernykščius sausus stiebus šalinkite tik atidžiai apžiūrėję, kur pasirodė nauji ūgliai.
Taisyklė paprasta: lauke žiemojančių sveikų chrizantemų nebūtina skubiai nukirpti, o patalpoje laikomas verta paruošti kompaktiškiau. Sėkmingą pavasarį dažniau lemia tinkama veislė, žiemojimo vieta ir drėgmės kontrolė, o ne vien tai, kiek centimetrų stiebo palikote.
