Naujienų portalas

Bendrą gruzinų ir lietuvių filmą lydi ypatinga sėkmė – nominacija Amerikos operatorių gild-ijos apdovanojimuose

Ypatinga tarptautinė sėkmė ir profesionalų pripažinimas lydi pirmą bendrą gruzinų ir lietuvių il-gametražį vaidybinį filmą „Namė”.

Prieš porą mėnesių šis viduriniosios kartos Gruzijos režisieriaus Zaza Chalvaši darbas pateko į trumpąjį „Auksinių gaublių” nominacijų sąrašą, o šiuo metu kūrybinė grupė laukia sprendimo va-sario 9 d. vyksiančiuose Amerikos operatorių gildijos apdovanojimuose (ASC, The American So-ciety of Cinematographers). „Namės” operatorius Giorgi Švelidzė nominuotas apdovanojimui – „Spotlight Awards”.  Į šį prizą pretenduoja filmai, kurie gali būti nerodyti kino teatrų repertuare, yra nekomerciniai etc.

Apdovanojimui nominuoti trys operatoriai – G. Švelidzės konkurentai yra režisierės Chlo← Zhao filmo „The Rider” operatorius Joshua Jamesas Richardsas ir režisieriaus Lukaso Dhonto filmo „Mergina” operatorius  Frankas van den Eedenas. Tai vieni garsiausių, tarptautiniuose festivaliuo-se paklausiausi filmai, Kanų kino festivalyje 2017 m. „The Rider” pelnė C.I.C.A.E. prizą, „Mergina” – FIPRESCI prizą „Ypatingo žvilgsnio” programoje Kanuose 2018 m.
Amerikos operatorių gildijos apdovanojimai šįmet teikiami 33 -ąjį kartą, o apdovanojimų ceremo-nija bus ypatinga – ASC šiais metais švenčia šimtmečio jubiliejų.

„Mūsų kūrybinė grupė čia, Lietuvoje, visi labai džiaugiamės. Būti nominuotam šiam garbingam JAV kolegų prizui ir konkuruoti su tokiais garsiais kūriniais yra neeilinis pripažinimas. Nors jis nėra netikėtas, „Namė” apkeliavo dešimtį festivalių, filmo režisūriniai, vaizdo, garso sprendimai pelnė daugybę komplimentų. Šaunu, kad prie filmo sėkmės prisidėjo ir mūsų kūrėjai”, – sako filmo koprodiuserė Lietuvoje Ieva Norvilienė („Tremora”).

„Namei” muziką kūrė žymi Lietuvos atlikėja Jurga Šeduikytė, o filmo garso dizaino autorius yra „Sidabrinės gervės” ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimo laureatas Jonas Maksvytis. Lietuvoje atlikti vaizdo ir garso postprodukcijos darbai, filmą iš dalies rėmė Gruzijos kino centras ir Lietuvos kino centras.
„Namė“ pasakoja apie nuošalią vietą, kurioje sugyvena krikščionys, musulmonai, ateistai. Tradici-jos ir šiuolaikybės, tikėjimo ir cinizmo priešpriešas režisierius atskleidžia pasitelkęs istoriją apie Ali šeimą, kuriai patikėta saugoti gydančio ežero vandenis. Ali sūnums pasukus skirtingais keliais, tradiciją tęsia jų sesuo Namė. Pagrindinį vaidmenį filme suvaidino neprofesionali aktorė Mariska Diasamidzė.

Filmas Gruzijoje atrinktas siekti  „Oskaro” nominacijos ir jau sulaukė teigiamų atsiliepimų įtak-inguose leidiniuose „Variety”, „The Hollywood Reporter”. „Didžiojo kalnų kraštovaizdžio ir pa-goniškų Gruzijos liaudies tradicijų giesme” pavadino filmą „The Hollywood Reporter” apžval-gininkas Dtephenas Daltonas . „Bendros gamybos su Lietuva filmas, dvasingas vizualinis Chal-vaši eilėraštis buvo drąsus Gruzijos pasirinkimas „Oskaro” lenktynėse. (&) Bekompromisiniu aukštojo meno stiliumi skurta „Namė” ryškiai matoma festivaliuose ir pastebėta nišinės publikos, o jos išskirtinis grožis ir transcendentinė intonacija skirta posttarkovskiškos meditatyvinio misti-cizmo kino mokyklos gerbėjams”, – rašo „The Hollywood Reporter”.

Pasaulinė „Namės” premjera įvyko Tarptautiniame Tokijo kino festivalyje, filmas rodytas Šanchajaus, Gioteborgo, Talino festivaliuose, Lietuvoje filmas buvo įtrauktas į Tarptautinio Vil-niaus festivalio „Kino pavasaris” programą „Festivalių favoritai”.

Jums gali patikti