Naujienų portalas

Raimondo Paknio albumo „Mūro istorijos“ pristatymas

2022 m. kovo 31 d. 18 val. Valdovų rūmuose fotomenininkas, knygų autorius, leidėjas Raimondas Paknys pristatys albumą, kuriame užfiksuoti buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemių nykstantys paveldo pastatai, menantys svarbiausius istorijos įvykius, siejami su žymiausiomis Lietuvos giminėmis ar Europos meno kūrėjais. Įspūdingo leidinio pristatyme dalyvaus autorius Raimondas Paknys, publicistas, intelektualas prof. Tomas Venclova, istorikas prof. Rimvydas Petrauskas, fotografas Arūnas Baltėnas, kultūros istorikė dr. Dalia Vasiliūnienė, jį moderuos žurnalistė Jolanta Kryževičienė.

 

Daugelis albumo nuotraukų yra iš tų kraštų, kurie, istoriko Timothy Snyderio žodžiais tariant, ano šimtmečio vidury buvo virtę „kruvinomis žemėmis“. Bet ir anksčiau, kaip teigia Tomas Venclova šioje knygoje skelbiamoje esė, „šie plotai ėjo iš rankų į rankas, regėjo galybę negandų. Atitekdavo tai rytų slavų kunigaikštystėms, tai Lietuvai, tai Lenkijai; būdavo okupuojami rusų, austrų, paskui sovietų ir nacių; pareidavo savo senosioms valstybėms, o paskiausiai – naujoms, ką tik išsilukštenusioms Baltarusijos ir Ukrainos respublikoms.“ Nemažai paminklų patyrė nepavydėtiną likimą: caro laikais katalikų ir unitų šventovės tapo cerkvėmis, vėliau buvo sprogdinamos, paverstos sporto salėmis, remonto dirbtuvėmis, sandėliais, šaudyklomis… Negandos ir laikas iš pilių, vienuolynų, šventovių paliko vien fragmentus ar griuvėsius. O tai, kas ten vyksta mūsų dienomis, veikiausiai pranoksta baisiąsias praeities negandas.

Lietuvoje šie paminklai dažniausiai prižiūrimi, tačiau baltarusių ir ukrainiečių žemėse jie nukentėjo kur kas labiau. Kas iš jų liks pasibaigus karui ir žlugus totalitarizmui, galime tik spėti. Todėl šie fotografiniai atvaizdai įgyja dar didesnę svarbą – juose užfiksuota tai, kas liko, bet neilgai trukus, matyt, galutinai išnyks.

Albumą vainikuoja senosios ir dabartinės Lietuvos sostinės Vilniaus vaizdai. Jie nuteikia kur kas šviesiau, nors fotografo objektyvas ir čia paprastai fiksuoja apleistus architektūros paminklus.

Albumo fotografijos liudija, kad šių žemių architektūros paminklai priklauso tai pačiai kultūrinei erdvei: juos kūrė tie patys architektai, vadovaudamiesi bendrais estetiniais principais, fundavo tie patys mecenatai, jie įkūnija bendrą istorinę atmintį. Šios didelės teritorijos paveldas liudija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos kultūros įvairovę ir vientisumą, ją kūrusiųjų meistrystę.

Fotografavimas yra patikimas būdas pasipriešinti naikinančiam negandų ir laiko poveikiui. Tai daugelį metų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje daro šio albumo autorius Raimondas Paknys, o jo sukurti atvaizdai, kaip teigia dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė, „monumentalūs, atidžiai apmąstyti, meistriškai nufotografuoti“. Paveldo vertybės fiksuojamos ne tik estetiškai patraukliai, bet ir labai tiksliai – tai leidžia fotografo naudojamos ypatingos kokybės fotografijos priemonės. Fotografijų dokumentiškumas, be kita ko, lemia jų didžiulį poveikį žiūrovams ir išliekamąją vertę. Elegiški vaizdai iškalbingai pasakoja „mūro istorijas“, drauge skatina svarstyti tapatybės, paveldo vertės ir išsaugojimo, emocinio ryšio su istorija ir kitus svarbius dalykus. Griūvančios šventovės, pilys, rūmai, aptrupėjusios, sunykusios puošmenos, anuometės prabangos pėdsakai fotografiniuose atvaizduose leidžia pajusti, koks įvairus ir turtingas tas seniai praeitin nugarmėjęs pasaulis. Dailės tyrinėtojas Viktoras Liutkus sako, kad žvelgiant į šiuos vaizdus jį „dilgino ir baugino šių mūrų vienatvė, spengianti tyla aplinkui, kai po nuspausto fotoaparato mygtuko tiems paminklams ateityje beliko tik laiko begalybė. Nematau šešėlių, tik slogią prieblandą, nėra žmonių, o ir aplinka skurdi, graudi ir proziška […]. Šių architektūrinių vaizdų estetika yra žiauri: ji (daugeliu atvejų) konstatuoja paminklo mirtį.“

Albumas parengtas parodų „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2016), „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“ Valdovų rūmų muziejuje (2019) ir būsimos parodos šiame muziejuje pagrindu.

Albume skelbiamos Tomo Venclovos, Giedrės Jankevičiūtės ir Rimvydo Petrausko esė. Šalia fotografijų – Valdovų rūmų muziejaus istoriko Eimanto Gudo komentarai, kuriuose trumpai aptariama objekto vertė ir svarbiausi jo istorijos momentai. Išleisti du albumo variantai – lietuviškas ir angliškas.

 

Jums gali patikti