Naujienų portalas

Penkiasdešimt Omano metų modernios šalies link

Jei omaniečių šiomis dienomis paklaustumėte, ko jiems labiausiai stinga rengiantis lapkričio 18-ąją pažymėti svarbiausią nacionalinę šventę, didžioji dauguma neabejotinai pasakytų – žmogaus, kurio garbei toji diena paskelbta valstybine švente. Sultonui Kabusui bin Saidui al Saidui (Qaboos bin Said al Said) lapkričio 18-ąją būtų sukakę aštuoniasdešimt, bet jubiliejaus jis nesulaukė – mirė pačioje šių metų pradžioje.

Omanui šis žmogus reiškia visą epochą, nes per penkis jo valdymo dešimtmečius (nuo 1970-ųjų) Omanas iš feodalinio užkampio tapo modernia šalimi. Savo pirmtako darbus tęsia naujasis valdovas – sultonas Haitamas bin Tarikas al Saidas (Haitham bin Tariq al Said), iškilmingą priesaiką davęs sausio 11 dieną. Jis perėmė šalį, kurios ekonominę, socialinę ir kultūrinę transformaciją drąsiai galima vadinti viena įspūdingiausių pasaulyje.

Omanas ir Lietuva: suartėjimo link

Nuo 2014 metų Omanas aktyviai plėtoja dvišalius ryšius su Lietuva. Vilniuje veikia Omano Sultonato garbės konsulatas. Tai pirmoji ir vienintelė arabų valstybių atstovybė Baltijos šalyse.

Lietuva ir Omanas yra apsikeitę oficialiomis vyriausybinėmis delegacijomis, Omanas nuolat dalyvauja Vilniaus knygų mugėje, vyksta studentų mainai, į Omaną važiuoja arabų kalbą studijuojantys Lietuvos studentai, iš Lietuvos į Omaną reguliariai skrenda turistų grupės, kasmet pasirašoma verslo sutarčių. Į Omaną eksportuojami lietuviški šokoladai, sultys, mineralinis vanduo, langai ir kai kurios kitos prekės.

Dalyvaujant Omano Sultonato garbės konsulatui pastaraisiais metais organizuotos Arabų kalbos dienos, įvairių kultūros renginių. Vieną išskirtinę iniciatyvą pavyko realizuoti iki pandemijos: vasario 20 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje trys Omano tradicinės muzikos atlikėjai koncertavo su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru.

Įspūdingos plėtros statistika

Pastaruosius dešimtmečius Omano ekonomika augo neįtikėtinu greičiu: 1970 metais šalies bendrasis vidaus produktas sudarė 256 milijonus JAV dolerių, o pernai – 79,7 milijardo JAV dolerių. Kitaip tariant, šalyje sukuriamų prekių ir paslaugų vertė per 50 metų padidėjo 311 kartų.

Pastaruosius kelerius metus Omane investicijos į įvairias statybas siekia vidutiniškai po aštuonis milijardus eurų. Tai suma, maždaug atitinkanti visas metines Lietuvos biudžeto išlaidas. O gyventojų Omane yra tik milijonu daugiau negu mūsų šalyje.

Žinoma, omaniečiai, kaip ir kitų Arabijos pusiasalio valstybių žmonės, už staigų šuolį iš agrarinio feodalizmo į technologizuotą modernybę visų pirma turi būti dėkingi naftai ir dujoms. Bet Rusijos ir Venesuelos pavyzdžiai akivaizdžiai rodo, kad šalia iškasenų dar reikia protingos strategijos.

Iškasenos – šalies modernizavimui

Naftos ir dujų gavyba bei eksportas Omanui padėjo sukurti šiuolaikinę valstybę su tūkstančiais kilometrų idealių kelių. Visi jie naktimis apšviesti ir dengiami tokios kokybės asfaltu, kuriame provėžų neatsiranda nepaisant to, kad maždaug aštuonis mėnesius per metus oro temperatūra viršija 40 laipsnių.

1970 metais Omane buvo viso labo dešimt kilometrų asfaltuoto kelio, trys mokyklos, o ligoninės veikė tik miestuose. Šiandien mokyklų ir medicinos punktų esama kone kiekviename didesniame kaime, o už mokslą ir sveikatos priežiūrą Omano piliečiai nemoka nė rialo.

Kasmet milijardai dolerių investuojama į infrastruktūrą ir turizmą. Pernai Omane lankėsi daugiau kaip 3 milijonų turistų – panašiai kaip Lietuvoje. Omanui, kuris prieš porą dešimtmečių pasauliniame turizmo žemėlapyje apskritai neegzistavo, tai, be abejo, puikus rezultatas.

Skatinant užsienio prekybą įkurti du didžiuliai visiškai nauji jūsų uostai, per Omaną planuojama tiesti pirmąjį Arabų pusiasalyje geležinkelį.

Sėkmingas „omanizacijos“ projektas

Žmonės, manantys, kad įvairiausio plauko valstybiniai projektai – tik garsūs šūkiai, nustebtų pamatę kokių rezultatų pasiekė vadinamoji „omanizacijos programa“. Jos tikslas – parengti tūkstančius pasaulinio lygio specialistų, kurie perims vadovavimą visoms svarbiausioms Omano įmonėms bei organizacijoms. Dar prieš dešimtmetį, sparčiai augant ekonomikai ir stingant savų profesionalų, Omanas įspūdingais atlyginimais viliojosi užsieniečius. Dabar strategija kitokia: šalis finansuoja savo piliečių studijas geriausiuose pasaulio universitetuose ir taip auginasi XXI amžiaus specialistus.

„Omanizacijos programa“, be kita ko, padėjo stabiliai mažinti jaunosios kartos nedarbą. Jaunimo nedarbo lygis Omane 2019 metais sudarė kiek daugiau nei 7 procentus ir buvo gerokai mažesnis negu kitose Arabijos pusiasalio valstybėse. Palyginimui: kur kas turtingesnėje Saudo Arabijoje darbo neturi apie 20 procentų jaunų žmonių.

Sėkmingai juda į priekį ir vadinamoji „Omano vizija 2040”, pradėta įgyvendinti 2017-ųjų kovą. Šis plėtros planas apima visus esminius šalies raidos aspektus – nuo teisinės bazės ir valdymo tobulinimo iki paramos smulkiajam verslui ir naujų mokyklų statyboms.

Kaip daugumas pasaulio šalių, pandemijos akivaizdoje Omanas priverstas reaguoti į prastėjančius makroekonominius rodiklius: 5-10 proc. apkarpyti daugumos valstybės organizacijų biudžetai, perpus sumažintos valstybės valdomų įmonių direktorių algos ir pirmą kartą šalies istorijoje įvedamas pridėtinės vertės mokestis. Jo tarifas sieks 5 proc. ir bus pradėtas taikyti 2021 metų balandį.

Verslo bumas be dangoraižių

Omano valdžia puikiai supranta, kad stipri priklausomybė nuo naftos ir dujų – rizikinga strategija šiandienos pasaulyje. Todėl šalyje siekiama mažinti naftos ir dujų pramonės dalį ekonomikoje, tuo pačiu skatinant įvairius nesusijusius verslus. Naftos ir dujų eksportas, aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje sudaręs apie 60 proc. Omano ekonomikos, 2011 metais dėl kitų ūkio šakų augimo sumažėjo iki 45 procentų, o 2019 metais sudarė jau tik apie 20 proc. bendrojo vidaus produkto.

 

Nors pastaraisiais dešimtmečiais ekonomines ir socialines transformacijas Omane lydi statybų bumas, Omano miestai neseka prie Persijos įlankos įsikūrusių didmiesčių pavyzdžiu ir, bent kol kas, nestato stiklo ir plieno dangoraižių. Aukščiausias pastatas sostinėje Maskate – keturiolikos aukštų daugiabutis, o architektai dažniausiai orientuojasi į tradicinę arabų architektūrą.

Taikus kraštas neramiame regione

Plėtodamas santykius su užsienio šalimis Omanas pastaruosius 50 metų kryptingai laikėsi taikios politikos. Tokia strategija padėjo užsitarnauti „arabiškosios Šveicarijos“ vardą. Per kelerius pastaruosius metus būtent Omane vyko priešiškų stovyklų – JAV ir Irano, JAV ir Jemeno sukilėlių – derybos.

Abu minėtieji Omano kaimynai – Jemenas ir Iranas – pastaraisiais metais kone kasdien minimi pasaulio žiniasklaidoje: Jemene tęsiasi pilietinis karas, o Iranas įsivėlęs ir į šį, ir į daugumą kitų regione vykstančių konfliktų. Omanas, priešingai, nedalyvavo ir nedalyvauja nė viename iš jų. Dėl to šalis per 50 pastarųjų metų nė karto nepateko į naujienų srautą, susijusį su karais ir terorizmu. Omane iki šiol nebuvo užfiksuota nė menkiausio teroro išpuolio. Kai kurie analitikai tvirtina, kad viena priežasčių – tikėjimas. Omaniečiai yra ibaditai, o ibadizmas laikomas pačia pažangiausia ir mažiausiai fanatiška islamo atšaka. Dėmesio vertas faktas: 2019-ųjų pradžioje į Maskatą oficialaus vizito atvyko Izraelio ministras pirmininkas. Omanas tapo pirmąja tokiam žingsniui pasiryžusia Arabijos pusiasalio šalimi.

Omano Sultonato Garbės Konsulatas Lietuvos Respublikoje 

Video:

Jums gali patikti