Naujienų portalas

Kas išties vyko Lietuvoje 1991-ųjų sausį? Svarbiausi įvykiai

Jei gimėte jau laisvoje Lietuvoje, apie siaubingą sausio 13-osios naktį, kuomet prieš specialiuosius TSRS armijos dalinius stojo Lietuvos piliečiai, greičiausiai teko girdėti tik faktus istorijos pamokose ar iš vyresnių artimųjų lūpų. Jei patys dalyvavote baisiuose įvykiuose – turbūt galėtumėte jausmingai papasakoti apie naktį, kuomet žmonės krauju ir ašaromis kovojo už vieningą ir nepriklausomą Lietuvą.

Jei dar kartais pagalvojate, kad sovietinėje valdžioje buvo ar būtų geriau – susipažinkite su šiurpą keliančiais, griūvančios valdžios desperatiškais mėginimais susigrąžinti ir išlaikyti valdžią ir barbariškais veiksmais prieš Lietuvos piliečius, vykusiais iki pat 1991 m. vasario mėnesio.

Kas išties turėtų būti prisimenami kaip žmonės drąsiai stoję prieš tuometę okupacinę valdžią, o kas visgi neša gėdos jausmą dėl TSRS palaikymo? Pateikiame faktus ir įvykių seką.

Tautos išsilaisvinimo ir atgimimo kulminacija

  • Sausio 8 d. – organizacija „Jedinstvo“ ir Lietuvos komunistų partija (LKP) prie Aukščiausiosio Tarybos (AT) surengė protesto mitingą, jo dalyviai bando įsiveržti į AT rūmus. AT pirmininkas V. Landsbergis per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie AT rūmų paremti savo valdžios.

16 val. 35 min. į Vilnių atvyko per 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Vakare ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė pareiškia apie savo atsistatydinimą.

16 val. 45 min. SSRS Karinių oro pajėgų kariuomenės vadas Pavelas Gračiovas pareiškia, kad jam pavaldi kariuomenė neturi dalyvauti politiniuose procesuose Pabaltijyje. Po tokio pareiškimo jis nedelsiant atšauktas į Maskvą. Į Šiaulių oro uostą per vieną dieną su desantininkais nusileido per 30 SSRS karinių lėktuvų.

Foto: Andrius Petrulevičius
  • Sausio 9 d. – iš pat ryto Vilniuje virš miesto ratus suko sovietų kariniai sraigtasparniai. Jie mėtė leidinukus, kuriuose buvo rašoma, kad Lietuvos Parlamentas ir Vyriausybė veda respublikos gyventojus į pražūtį.

14 val. Vilniaus oro uoste nusileido pirmasis sovietų armijos lėktuvas atgabenęs 50 Pskovo divizijos desantininkų ir grupę aukštų sovietinės armijos kariškių. Vėliau atskrido KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“.

16 val. Prie Aukščiausiosios Tarybos vėl pradėjo rinktis „jedinstveninkai“, sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai. Minia reikalavo įvesti SSRS prezidento valdymą. Kitoje aikštės pusėje Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio kvietimu susirinkę tūkstančiai vilniečių skandavo „Lietuva“, „Landsbergis“ ir dainavo lietuviškas dainas. Į vilniečius, palaikydamas Lietuvos teisėtą valdžią, per radiją kreipėsi stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas. Po pietų radijo diktorė pakvietė vilniečius atvykti į Sudervės gatvę – prie Vilniaus televizijos bokšto pastato, apsupto šarvuočių.

17 val. 30 min. radijas vėl prašė vilniečių pagalbos – kvietė skubiai rinktis prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų Konarskio gatvėje.

  • Sausio 10 d. – SSRS prezidentas M. Gorbačiovas paskelbė kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kuriame ultimatyviai reikalauta nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus nekonstitucinius aktus.
V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“ Iliustracija
  • Sausio 11 d. – AT pirmininkui V. Landsbergiui ir ministrui pirmininkui A. Šimėnui „Lietuvos demokratinių jėgų kongresas“ atsiuntė ultimatumą, kuriame rašoma, kad „(…) iki sausio 11 d. 15 val. vietos laiku AT ir Vyriausybė sutiktų su SSRS prezidento reikalavimais ir tuojau atkurtų Lietuvos teritorijoje SSRS konstituciją ir Lietuvos SSR konstituciją. Jeigu iki 15 val. nebus išpildyti mūsų reikalavimai, mes įkursime nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris imsis rūpintis LSSR ateitimi“.

12 val. sovietų kariuomenės tankai ir šarvuočiai užėmė Vilniaus Spaudos rūmus. Akcijos metu sovietų kariškiai naudojo šaunamuosius ginklus. Keli žmonės su šautinėmis žaizdomis išvežti į ligoninę, dar keli asmenys sumušti ir sužaloti, tarp sužeistųjų – ir moterys.

12 val. 55 min. Vilniuje, Žalgirio ir Rinktinės gatvių sankryžoje, sovietų kariuomenės tankas išvažiavo į priešingą eismo juostą ir apvertė sunkvežimį, sunkiai sužalotas jo vairuotojas iš Panevėžio. Vilniaus gatvėmis pradėjo intensyviai judėti karinė technika.

13 val. 30 min. AT pirmininkas V. Landsbergis skambino SSRS prezidentui M. Gorbačiovui. Pokalbis neįvyko, nes prezidentas „pietauja“.

15 val. Komunistų partijos Centro komiteto pastate surengtoje spaudos konferencijoje Ideologijos skyriaus vedėjas J. Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje sukurtas „Lietuvos SSR gelbėjimo komitetas“, kuris į savo rankas ima visą valdžią šalyje.

15 val. 20 min. AT posėdyje ministras pirmininkas A. Šimėnas pristatė 11 ministrų, jie prisiekė ištikimybę Lietuvai.

16 val. 30 min. nuo Rudaminos Vilniaus kryptimi pajudėjo 50 tankų. Marijampolės rajone, ties Igliauka, buvo uždarytas kelias į Vilnių. Iš Panemunės į Vilnių pradėjo važiuoti dengtų karinių mašinų kolona.

16 val. 40 min. Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas išsiuntė protesto notą SSRS užsienio reikalų ministerijai, kurioje buvo išreikštas susirūpinimas dėl sovietinės kariuomenės siautėjimo Lietuvoje.

(Tą pačią diena sovietų kariškiai šarvuočiais apsupo, o paskui užgrobė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento būstinę Vilniuje. Alytuje sovietų desantininkai užgrobė technikos mokyklos pastatą, kurio patalpose buvo įsikūręs Krašto apsaugos departamento Alytaus skyrius, netrukus užimtas Krašto apsaugos pastatas Šiauliuose. Buvo užgrobtas ir Kauno vairuotojų mokyklos, kur vykdavo Krašto apsaugos departamento kursai, pastatas. Taip pat užgrobtos ir nusiaubtos Krašto apsaugos departamento Vilniaus m. skyriaus patalpos Kosciuškos gatvėje. Buvo užimtas Nemenčinės TV retransliacijos centras. Vieno šarvuočio ekipažas įsiveržė į Vilniaus geležinkelio stoties dispečerinę, buvo sustabdytas traukinių eismas.)

Foto: Paulius Lileikis
  • Sausio 12 d.

4 val. 30 min. Aukščiausiosios Tarybos nakties posėdyje V. Landsbergis pranešė, kad jau tris kartus nesėkmingai bandė susisiekti su SSRS prezidentu M. Gorbačiovu. Vadovauti kariuomenės veiksmams į Vilnių atvyko SSRS gynybos ministro pavaduotojas pulkininkas generolas V. Ačialovas.

11 val. 20 min. Iš Kaliningrado į Vilnių permesta apie 400 sovietų kariuomenės kareivių. LR AT priėmė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“, sudaryta laikinoji gynybos vadovybė. Užėmus Spaudos rūmus ir taip suvaržius spaudą, pradėtas leisti bendras laikraštis „Laisva Lietuva“ lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.

14 val. Kaune karinis sunkvežimis, pažeidęs eismo taisykles, Tvirtovės alėjoje susidūrė su lengvuoju automobiliu. Vienas žmogus žuvo, 3 – sunkiai sužeisti. Žmonės iš visos Lietuvos budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto ir Tarpmiestinės telefonų stoties.

22 val. karinės technikos kolona iš Šiaurės miestelio Žirmūnų gatve pajudėjo miesto centro link. Kaune desantininkai gaudė jaunuolius į sovietinę armiją. LKP miesto komitete CK darbuotojas atsargos pulkininkas V. Šurupovas sukviestiems „darbininkų draugovių“ atstovams davė nurodymus pasiruošti svarbiems įvykiams.

23 val. grupė nežinomų asmenų, pasiskelbusių „nacionalinio gelbėjimo komitetu“, kreipdamiesi į Aukščiausiąją Tarybą ir Lietuvos gyventojus, pareiškė, kad „mūsų pareiga – paimti į savo rankas visą valdžią Lietuvoje, kad būtų išvengta ekonominio kracho ir brolžudiško karo“.

  • tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai iš Šiaurės karinio miestelio pajudėjo Karoliniškių link. Viename iš sunkvežimių – KGB „Alfos“ grupė.

(Tą pačią dieną sovietų kariškiai, panaudodami karinę techniką ir ginklus, užgrobė Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Atskirojo ypatingosios paskirties milicijos būrio bazę Valakupiuose. Apie 30 Lietuvos milicininkų perėjo į okupantų pusę. Ginkluoti sovietų kareiviai užpuolė pasienio postą ties Varėna kelyje Pariečė-Druskininkai.)

Foto: KAM archyvas, Tadas Dambrauskas
  • Sausio 13 d.

1 val. 25 min. tankai Karoliniškėse, važiuojantys Televizijos bokšto link, pradėjo šaudyti tuščiais šoviniais.

1 val. 50 min. tankai pradėjo supti Televizijos bokštą, prieš tankus einantys automatininkai koviniais šoviniais šaudo į žemę, o vėliau ir į bokštą aplink apstojusius žmones. Tankai ir desantininkai siautėja apie 2 valandas.

2 val. Šarvuočiai ir tankai apsupa Radijo ir televizijos komiteto pastatą, pradeda šaudyti į pastatą ir budinčius žmones, užima Komiteto rūmus ir studijas. Kariškiai trukdo paimti žuvusiųjų lavonus ir sužeistuosius. Užėmus Televizijos bokštą, vienas LKP vadovų J. Jermalavičius iš karinės mašinos per garsiakalbį skelbia „Broliai lietuviai, nacionalistų ir separatistų vyriausybė nuversta. Eikite pas savo tėvus, vaikus…“. Per TV bokšto šturmą žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 žmonių sužeista. Užgrobusi radijo ir televizijos pastatus tankų kolona važiuoja prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų; čia susirinkę apie 20 tūkst. parlamento gynėjų; jie gieda „Marija, Marija“, meldžiasi, dainuoja. Minios pulti kariuomenė nesiryžta.

Foto: Andrius Petrulevičius

2 val. nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, pradeda veikti Lietuvos televizijos Kauno redakcija ir nedidelio galingumo siųstuvai Kaune, Sitkūnuose ir Juragiuose. Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupę desantininkai pareikalauja nutraukti laidas.

2 val. 22 min. deputatams ir esantiesiems AT rūmuose dalijamos dujokaukės.

3 val. 20 min. Aukščiausiojoje Taryboje susirenka 60 deputatų.

4 val. 12 min. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis prašo deputačių moterų eiti namo. Jos atsisako.

4 val. 15 min. Vyriausybės informacijos tarnyba praneša, kad Vyriausybė nenutraukia savo veiklos aktyvios SSRS ginkluotųjų pajėgų okupacijos sąlygomis. Visos Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijos, savivaldybės ir gyventojai privalo vykdyti tik šios Vyriausybės nurodymus. Kiekviena kita valdžia Lietuvoje yra neteisėta ir jos nurodymai Lietuvos žmonėms yra neprivalomi. Aukščiausioji Taryba sausio 13, 14 ir 15 d. paskelbia gedulo dienomis ir atleidžia iš ministro pirmininko pareigų A. Šimėną, kaip nežinia kur esantį ir negalintį eiti pareigų. Ministru pirmininku paskiriamas Gediminas Vagnorius. Lietuvos Aukščiausioji Taryba kreipiasi į visus SSRS žmones, primindama, kad Lietuvos tragedija yra ir jų tragedija, bei ragindama padėti agresiją stabdyti; į pasaulio vyriausybes, aiškindama SSRS pradėjus nepaskelbtą karą prieš Lietuvą, prašydama pripažinti, kad Sovietų Sąjunga užpuolė kitą suverenią valstybę. LR AT priima nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės sudarymo“.

5 val. 20 min. Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas kreipiasi į medicinos ir gailestingumo organizacijas pagalbos chirurginiais instrumentais ir vaistais.

5 val. 45 min. pranešama, kad dėl įvykių Lietuvoje Norvegijos vyriausybė kreipėsi į Jungtinių tautų organizaciją. Lenkijos vyriausybė pareiškia savo solidarumą su suverenios Lietuvos žmonėmis ir pasmerkia sovietų kariuomenės veiksmus.

10 val. 35 min. pro Aukščiausiąją Tarybą požeminiu tuneliu pravažiuoja 30 šarvuočių ir 7 tankai.

11 val. du šarvuočiai, važinėdami po miestą, per garsiakalbius pranešinėja, kad nuo sausio 13 d. Vilniuje įvesta komendanto valanda – ji prasideda 22 val. ir tęsiasi iki 6 val. 30 min. Vis daugiau žmonių renkasi prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Prie Televizijos bokšto tvoros ir prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų, kitoje gatvės pusėje, žmonės neša gėles, uždega žvakutes. Gatvėse sutraiškytos mašinos, stiklo šukės, kraujo pėdsakai. Vilniuje išleistas vienintelis laikraštis „Respublika“.

12 val. skambina visų Lietuvos bažnyčių varpai, aukojamos šv. Mišios už žuvusius.

20 val. gaunamas pranešimas, kad Kijeve įvyko Lietuvos nepriklausomybę remiantis mitingas. Dalyvavo apie 25 tūkstančiai žmonių.

20 val. 10 min. pranešama apie Rygoje vykusį mitingą Lietuvai remti. Dalyvavo keli šimtai tūkstančių žmonių. Pradedami rengti apsaugos įtvirtinimai aplink AT rūmus, budinčių žmonių daugėja.

21 val. 15 min. AT pirmininkas V. Landsbergis praneša, kad su kariškiais pavyko susitarti ir jie pažadėjo, jog ateinančią naktį nebus jokių karinių akcijų.

Foto: Zenonas Nekrošius
Foto: Zenonas Nekrošius

Sausio 14 d. – Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis telefonu kalbėjosi su SSRS prezidentu M. Gorbačiovu ir pareiškė protestą dėl sovietų kariuomenės veiksmų Lietuvoje. M. Gorbačiovas pažada nurodyti, kad į desantininkų užgrobtus objektus būtų įleistas sveikatos apsaugos ministras J. Olekas apžiūrėti, ar ten nėra sužeistųjų ir lavonų. Vilniuje desantininkai įsiveržė į vietinio radijo ryšių stotį: išvaryti darbuotojai, sumušti užsienio žurnalistai, filmavę užėmimą. Vilniaus radijo taškas nustojo veikęs, Kauno radijas tebeveikia. Žuvusieji sausio 13 d. prie Televizijos bokšto ir Radijo ir televizijos komiteto pastato pašarvojami Vilniaus sporto rūmuose.

Sausio 15 d. – naktį kariniai patruliai stabdo mašinas, tikrina dokumentus. Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos plaukia į Sporto rūmus, kur pašarvotos kruvinosios nakties aukos. Per dvi dienas Aukščiausiąją Tarybą pasiekia daugiau kaip 10 tūkstančių telegramų, kuriose remiamas teisėtai išrinktas Parlamentas ir Vyriausybė. Vėl pradeda eiti visi laikraščiai, kurių redakcijos ir spaustuvė buvo užgrobtos.

Sausio 16 d. – visa Lietuva atsisveikina su sovietinės armijos agresijos aukomis. Vilniaus arkikatedroje aukojamos šv. Mišios. Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos Sausio tryliktosios aukas palydi į Antakalnio kapines. Per karinę radijo stotį „Litva Sovetskaja“ laikraščio redaktorius, vienas iš „Jedinstvos“ organizatorių A. Gelbachas skelbia pilietinį karą. Aplink Aukščiausiąją Tarybą toliau auga įtvirtinimai, kasami prieštankiniai grioviai. Aukščiausioji Taryba kreipiasi į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO) prašydama apginti Lietuvoje demokratiškai išrinktą valdžią ir atsiųsti JTO komisiją. Iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų atgaivina savo laidas nepriklausomos Lietuvos televizija. Šiauliuose pradedama nepriklausomos televizijos laidų transliacija. Lietuvos televizijos ir radijo kūrybiniai darbuotojai bei techninis personalas atsisako bendradarbiauti su kariškių paskirtais administratoriais. Iš kariškių nusiaubtų Lietuvos RTV rūmų savo laidas pradeda transliuoti kolaborantų televizija (visuomenės praminta „Kaspervizija“), vadovaujama Edmundo Kasperavičiaus.

Foto: Zenonas Nekrošius

Sausio 17 d. – naktį SSRS kariškių patruliavimas Vilniuje labai suintensyvėja. Formalus pretekstas – po miestą važinėja banditai, todėl konfiskuojami pinigai ir ginklai. Vilniuje sovietų kariškiai pagrobia 11 jaunuolių. Pretekstas – gaudomi pabėgėliai iš SSRS kariuomenės. SSRS ir LKP atstovų spaudos konferencijoje dalyvavęs SSRS gynybos ministerijos atstovas generolas majoras J. Naumanas paskelbia, kad pranešimai apie žuvusius civilius gyventojus yra „grynas melas ir provokacija“ ir kad kareiviai neturėjo kovinių šovinių.

Sausio 18 d. – AT posėdyje Krašto apsaugos departamento generalinis dir. Audrius Butkevičius praneša, kad nors sovietų kariuomenė teigia, jog komendanto valanda nėra įvesta, iš tikrųjų ties pagrindiniais išvažiavimais iš Vilniaus ir svarbiausiose miesto sankryžose stabdomi automobiliai, tikrinami piliečių dokumentai, kad pastaruoju metu ypač suintensyvėjo jaunuolių gaudymas į SSRS kariuomenę.

Sausio 20 d. – įvyksta Islandijos užsienio reikalų ministro J. B. Hannibalssono ir jį lydinčių dviejų asistentų, lankančių Baltijos šalis, susitikimas su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku V. Landsbergiu. Per spaudos konferenciją svečias patvirtina, kad Islandijos vyriausybė visą laiką ir be jokių išlygų pripažino Baltijos kraštų nepriklausomybę: „Mano Vyriausybė rimtai svarsto galimybę užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva“.

Sausio 23 d. – Vilniuje sovietų kaukėti desantininkai užgrobia įmonės „Spauda“ popieriaus sandėlį, esantį Kirtimų gatvėje.

Sausio 24 d. – vakare sovietų kariškiai apšaudo privačius automobilius, vieną automobilį kartu su keleiviais pagrobė. Naktį Vilniuje ginkluoti patruliai stabdo automobilius, šaudo iš automatų ir kulkosvaidžių, troleibusuose krečia keleivius.

Sausio 25 d. – naktį Vilniaus gatvėse sovietų kariškiai sustabdo ir sumuša ne vieną praeivį. Stabdomos ir greitosios medicinos pagalbos mašinos, „patikrinti“ išvaromi ir medikai, ir vežami ligoniai.

Sausio 27 d. – Vilniaus rajone, Medininkuose ir Lavoriškėse, sovietų kariai sudegina Lietuvos pasienio muitines.

Sausio 28 d.Aukščiausioji Taryba priima pareiškimą „Dėl agresijos prieš Lietuvą plėtimo ir karinės diktatūros grėsmės SSRS“. Jame dar kartą kreipiamasi į pasaulio tautų bendriją, į didžiąsias demokratines valstybes ir Jungtines Tautas, prašant ryžtingai užkirsti kelią ginkluotai prievartai ir diktatūrai.

Sausio 29 d. – po vidurnakčio SSRS kariškiai kelyje Vilnius-Kaunas apšaudo lengvąjį automobilį. Šautine žaizda į galvą sunkiai sužeistas Vilniaus technikos universiteto studentas Jonas Tautkus kitą dieną ligoninėje mirė. Jau užregistruota 580 žmonių, nukentėjusių nuo sovietų armijos veiksmų sausio įvykių metu.

Sausio 30 d. – nuo SSRS armijos kariškių, patruliuojančių Lietuvos miestų gatvėse, pastarosiomis dienomis nukentėjo dar 12 žmonių. Vilniaus rajone patruliai stabdo ir krečia greitosios pagalbos automobilius.

Sausio 31 d. – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija iš likusių Lietuvai ištikimų Vilniaus OMON’o būrio pareigūnų įkuria specialiosios paskirties būrį „ARAS“.

Vasario 9 d. – visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa dėl Lietuvos nepriklausomybės. Apklausoje dalyvauja 84,73 proc. turinčių teisę balsuoti gyventojų. 90,47 proc. jų balsuoja už teiginį, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika.

 

Pagerbkime ir pasidžiaukime

Nepamirškite apsilankyti Sausio 13-osios viešuose renginiuose bei įsisegti neužmirštuolės žiedą prie savo širdies.

Žuvusius ir nukentėjusius kovojant už Lietuvos laisvę atminkime ne liūdesiu, o džiaugsmu ir dėkingumu. Parodykime, jog jų dovana ateities kartoms neliko pamiršta.

Sausio 12 d., penktadienis

8 val. – Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės.

12–21 val. – Neatlygintinos kraujo donorystės akcija Laisvės gynėjų atminimui Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (3 aukšto atrijus).

16.30–21.30 val. – Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Parodų eksponavimas, vaizdo medžiagos demonstravimas, vaikų piešinių dirbtuvėlės (tema „Laisva Lietuva“), palinkėjimų Lietuvai rašymas, meninės kompozicijos.

17.30 val. – Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto.

18 val. – Virtualios realybės projekto „Laisvės kodas 13“ pristatymas Vilniaus televizijos bokšte.

18 val. – Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.

19–19.30 val. – Atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

19.30 val. – Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje.

20 val. – Koncertas „In memoriam“ Šv. Jonų bažnyčioje.

 

Sausio 13 d., šeštadienis

9 val. – Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje.

12 val. – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

12–17 val. – Neatlygintinos kraujo donorystės akcija Laisvės gynėjų atminimui Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (3 aukšto atrijus).

12.30–14.30 val. – Atvirų durų valandos Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Parodų eksponavimas, vaizdo medžiagos demonstravimas, palinkėjimų Lietuvai rašymas, meninės kompozicijos.

13.30 val. – Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagarbos atidavimas Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse.

17.30 val. – Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

 

Sausio 14 d., sekmadienis

12–13.30 val. – XXVII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ (Antakalnio kapinės–Vilniaus televizijos bokštas).

 

Šaltiniai:

  • http://www3.lrs.lt/pls/inter/sausio_13
  • Lietuva, 1991.01.13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai / Spaudos departamentas. – Vilnius, 1991, p. 15-22.
  • 1991 metų sausio mėnesio ir vėlesnių įvykių kronika. – Vilnius, 2002, p. 11-78.
  • Baltijos kraštų kelias į nepriklausomybę: įvykių kronika.- T.2 (sud. Vytautas Skuodis). – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. – Vilnius, 1997, p. 290–393.
  • lt
  • https://lt.wikipedia.org
Jums gali patikti