Prezidentas kritikuoja „Aušriečių” poziciją dėl NT mokesčio
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė nuomonę, kad opozicinės partijos „Aušriečiai” ketinimas protestuoti prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį yra nelogiškas. Prezidentas pabrėžė, kad NT mokestis yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti socialinį teisingumą ir mažinti pajamų nelygybę. Jis teigė, kad šis mokestis padėtų surinkti papildomų lėšų, kurios galėtų būti panaudotos viešosioms paslaugoms gerinti ir socialinėms problemoms spręsti.
Nausėda taip pat pažymėjo, kad NT mokestis yra įprasta praktika daugelyje Europos šalių, ir Lietuva neturėtų būti išimtis. Jis pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog mokestis būtų teisingas ir proporcingas, atsižvelgiant į žmonių finansines galimybes. Prezidentas ragino „Aušriečius” peržiūrėti savo poziciją ir prisidėti prie konstruktyvaus dialogo, siekiant rasti geriausius sprendimus šiam klausimui.
Opozicinė partija „Aušriečiai” anksčiau paskelbė apie planus organizuoti protestus prieš NT mokestį, teigdama, kad jis būtų per didelė našta gyventojams. Partijos atstovai teigė, kad mokestis galėtų neigiamai paveikti viduriniąją klasę ir mažinti žmonių perkamąją galią. Tačiau prezidentas Nausėda mano, kad tokie argumentai yra nepagrįsti ir kad būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti socialinį teisingumą ir ekonominį stabilumą šalyje.
NT mokesčio praktika Europoje
Analizuojant Europos šalių patirtį, matyti, kad NT mokestis yra įprastas daugelyje valstybių. Prancūzijoje taikomas kasmetinis nekilnojamojo turto mokestis (taxe foncière), kuris sudaro reikšmingą dalį savivaldybių biudžetuose. Vokietijoje nekilnojamojo turto mokestis (Grundsteuer) taip pat yra vienas pagrindinių vietinių mokesčių, o nuo 2025 metų įsigalios nauja mokesčio reforma, kuri dar labiau sustiprins šio mokesčio vaidmenį.
Lietuvoje šiuo metu NT mokestis gyventojams taikomas tik turtui, kurio vertė viršija 150 000 eurų, o mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,5 iki 2 procentų. Finansų ministerijos duomenimis, tokia sistema lemia, kad mokestį moka vos apie 3 procentai gyventojų, o tai yra vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
„Aušriečių” argumentai ir ekspertų vertinimai
„Aušriečių” partijos lyderis Tomas Vaitkus praėjusią savaitę spaudos konferencijoje teigė: „Šis mokestis tiesiogiai smogs viduriniąjai klasei, kuri ir taip kenčia nuo infliacijos ir energetikos krizės padarinių. Vietoj to, kad didintų mokesčius, valdžia turėtų efektyviau naudoti jau surenkamas lėšas.”
Tačiau ekonomistai pastebi, kad tokia pozicija neatspindi realios situacijos. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentė dr. Aušra Maldeikienė teigia: „NT mokestis yra vienas teisingiausių mokesčių, nes jis apmokestina turtą, o ne pajamas. Lietuva šiuo metu turi vieną mažiausių NT mokesčių naštų Europoje, o tai skatina nekilnojamojo turto kaupimą ir spekuliacijas.”
Europos Komisijos 2023 m. ataskaitoje apie Lietuvos ekonomiką taip pat rekomenduojama plėsti NT mokesčio bazę, siekiant užtikrinti tvaresnį viešųjų finansų modelį ir mažinti pajamų nelygybę.
Visuomenės nuomonė
Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad lietuvių nuomonė šiuo klausimu yra pasidalijusi. „Baltijos tyrimų” 2023 m. spalio mėnesį atlikta apklausa parodė, kad 42% gyventojų pritaria progresyviam NT mokesčiui, 38% nepritaria, o 20% neturi nuomonės.
Įdomu tai, kad pritarimas mokesčiui stipriai koreliuoja su respondentų amžiumi ir gyvenamąja vieta – jaunesni ir didmiesčiuose gyvenantys žmonės labiau linkę palaikyti šį mokestį nei vyresnio amžiaus ar regionuose gyvenantys asmenys.
Ką slepia mokesčių politikos vingrybės?
NT mokesčio diskusija Lietuvoje atspindi gilesnę problematiką – šalies mokesčių sistemos reformos būtinybę. Dabartinė situacija, kai NT mokestis taikomas tik nedidelei gyventojų daliai, sukuria disbalansą mokesčių sistemoje ir neskatina efektyvaus turto paskirstymo. Nors „Aušriečių” nuogąstavimai dėl papildomos naštos gyventojams nėra visiškai be pagrindo, tačiau vien protestais ir priešinimusi konstruktyvių sprendimų nerasta.
Kaimyninės šalys, tokios kaip Estija ir Latvija, jau seniai įgyvendino platesnes NT mokesčių sistemas, kas leido joms efektyviau finansuoti viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą. Lietuva, atidėliodama šiuos sprendimus, rizikuoja atsilikti regiono konkurencingume ir socialinės gerovės užtikrinime.
Kaip sakė prezidentas Nausėda susitikime su savivaldybių merais: „Mokesčių politika nėra vien tik skaičiai ir procentai – tai mūsų visuomenės vertybių atspindys ir socialinio kontrakto dalis.” Galbūt laikas nustoti ieškoti priežasčių, kodėl negalime keistis, ir pradėti kurti mokesčių sistemą, kuri tarnautų ne privilegijuotiems, o visiems Lietuvos žmonėms.